Bulgarijos virtuvė - skanus maistas ir keisti gėrimai

Bulgarija – Europos pietryčių šalis. Jos krantus skalauja Juodoji jūra. Bulgarija ribojasi su Graikija, Turkija, Makedonija, Serbija ir Rumunija.. Šalyje vyraujantis klimatas tiesiog idealus augti įvairiems vaisiams, daržovėms, žolelėms.

Bulgarų virtuvei didelę įtaką padarė balkanų ir turkų virtuvės. Bulgarų virtuvė turėtų patikti tiems, kurie mėgsta sveikesnį, liesesnį maistą (kaip tik pavasariui!). Maistas dažniausiai verdamas, troškinamas, kepamas orkaitėje ar ant grotelių ir daug rečiau gaminama riebaluose. Valgoma daug pieno produktų. Ypatingai mėgstamas jogurtas. Jo šalyje suvalgoma labai daug.

Pusryčiams bulgarai dažniausiai skanauja blynelius, sumuštinius ar banitsa (nesaldus pyragas su filo tešla). Pietūs pradedami salotomis, sriuba ar tarator, jei vasara. Po to valgomas mėsos patiekalas su bulvėmis ir daržovėmis. Kartais ir desertas, pvz. gabalėlis šokoladinio pyrago. Vakarienė – panaši kaip ir pietūs, tik valgoma mažiau patiekalų.

Bulgarai valgo:

Shopska salotos: populiariausias Bulgarijos patiekalas; gaminimui reikalingi - pomidorai, agurkai, paprikos, svogūnai ir tarkuotas baltas sūris. Kitos populiarios salotos: agurkų ir jogurto (Snezhanka), morkų ir kopūstų, pupelių, bulvių, žalumynų salotos.

Įdarytos daržovės: kopūstai, paprikos, pomidorai, svogūnai.

Sūriai: labai populiarus daugelio patiekalų ingredientas baltas sūdytas sūris „sirene“. Šis sūris panašus į graikišką fetą, tik daug sūresnis.

Sriubos: šaltos, populiariausia tarator, tai šalta agurkų ir česnako sriuba su jogurtu. Taip pat karštos, tokios kaip „žvejų“ sriuba, sriuba su vištiena ar grybų sriuba.

Karštieji patiekalai: musaka - bulvių ir maltos mėsos sluoksniuotas apkepas; gyuvetch - orkaitėje keptas daržovių troškinys.

Kebabtse: ant iešmo kepta malta mėsa su priekoniais. Kiti grilyje kepti mėsos valgiai.

Banitsa: tradicinis bulgarų pyragas su filo tešla ir įvairiais įdarais.

Saldumynai: chalva, šokoladinis Garash pyragas, baklava, įdaryti obuoliai ar kiti vaisiai su sirupu, turkiški saldainiai.

Gėrimai: įvairūs vietiniai vynai; kiti alkoholiniai gėrimai (rakia, mastika, menta); labai mėgstama kava, jos Bulgarijoje galima rasti įvairiausių skonių; šalis garsėja ir keliais keistais gėrimais, tokiais kaip ayran ar boza (apie juos skaitykite toliau).

Aš gaminau 3 lengvus, puikiai šiltoms dienoms tinkančius patiekalus – populiariasias Shopska salotas, gardžiuosius tarator – bulgariškus šaltibarščius ir maistingą desertą – keptus įdarytus obuolius su vaniliniu sirupu.

Šopska salotos

Šopska salotos – tradicinės bulgarų salotos, taip pat populiarios Balkanuose bei centrinėje Europoje. Gaminamos iš pomidorų, agurkų, paprikos, petražolių, svogūnų ir daug sūrio. Bulgarijoje naudojamas baltas sūdytas sūris – sirene. Deja šio sūrio galima rasti ne tiek ir daug šalių. Kitur rekomenduojama jį keisti – feta. Pavadinimą šios salotos, kaip teigiama, gavo nuo žodžio, shopi, kas reiškia – taupus. 

Reikės:

4 pomidorai

2 nedideli arba 1 didelis agurkas

1 raudona ar žalia paprika

1 svogūnas

šiek tiek petražolių

200 g fetos sūrio (arba sirene jei turite)

alyvuogių aliejaus

raudono vyno acto

Gaminimo eiga:

1.       Pomidorus, agurkus ir papriką supjaustyti nemažais gabalėliais. Petražoles ir svogūnus supjaustyti smulkiai. Viską sudėti į lėkštes.

2.       Ant viršaus užtarkuoti sūrį.

3.       Paskaninti salotas aliejumi ir actu.

Šaltinis čia.

Labai skanios ir gaivios salotos. Labai mėgstu graikiškas salotas, bet drąsiai galiu teigti, kad šios man patiko net dar labiau. Tikriausiai dėl daug tarkuoto sūrio.

Bulgariški šaltibarščiai – Tarator

Tarator populiarus bulgarų tradicinis patiekalas, dažniausiai valgomas vasarą.  Ši šalta sriuba taip pat valgoma Albanijoje, Makedonijoje, Serbijoje, Turkijoje, Irane, Armėnijoje, Kipre. Ruošiama iš jogurto, agurkų, krapų, česnako, aliejaus. Dažniausiai skiedžiama vandeniu. Kartais į šaltsriubę dedama ir graikiškų riešutų. Patiekiama atšaldyta arba su ledukų kubeliais. Valgoma kaip užkandis (meze) arba kartu su karštuoju pagrindiniu patiekalu. 

Reikės:

500 g agurkų

500 g natūralaus (geriau tištesnio) jogurto

3 – 4 sk. česnako

krapų

2 – 3 v. š. graikiškų riešutų (pasirinktinai)

alyvuogių aliejaus

druskos

vandens (pasirinktinai)

Gaminimo eiga:

1.       Agurkus supjaustyti nedideliais kubeliaus (galima ir tarkuoti), sudėti į dubenį.

2.       Jogurtą išplakti šakute ir supilti ant agurkų.

3.       Sudėti sugrūstas česnako skilteles, smulkintus krapus ir graikiškus riešutus, pagardinti druska ir aliejumi. Išmaišykite.

4.       Jei norite praskieskite šaltsriubę vandeniu, tačiau sriuba neturi būti labai skysta.

5.       Atšaldykite šaldytuve arba įdėkite keletą ledo kubelių ir patiekite.

Šaltinis čia.

Mano rekomendacija – valgykite kartu su šviežia balta duona (pvz., prancūzišku batonu) ir su fetos sūriu. Labai skani šalta sriuba. Puikiai tinka atsigaivinti vasarą, kai tradicinių šaltibarščių jau atsivalgoma (ar taip nebūna?).

Kepti įdaryti obuoliai su vaniliniu sirupu

Kepti obuoliai mėgstami daugelyje šalių. Bulgarijoje kepti obuoliai įdaromi prieš kepant, graikiškų riešutų ir sviesto įdaru. Patiekiami šalti, aplieti vaniliniu cukraus sirupu. Vietoj obuolių kartais įdaromos kriaušės ar svarainiai.

Reikės:

4 – 5 obuolių

1/3 st. smulkintų graikiškų riešutų

1 ½ st. cukraus

50 g sviesto

vanilinio cukraus

cinamono

Gaminimo eiga:

1.       Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių.

2.       Atsargiai išskobti obuolių vidų, išvalyti sėklytes.

3.       Minkštą sviestą išsukti su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir cinamonu. Įmaišyti riešutus.

4.       Obuolius prikimšti įdaru, dėti į kepimo skardą, apšlakstyti keliais šaukštais vandens ir kepti apie 20 min.

5.       Kol obuoliai kepa, galima pasiruošti sirupą. ½ st. vandens nedideliame puodelyje sumaišyti su ½ st. cukraus bei vaniliniu cukrumi ir pavirinti, kol sirupas pasidarys šviesiai auksinės spalvos.

6.       Iškepusius obuolius apipilti sirupu. Patiekti šaltus. 

 Nors labai mėgstu keptus obuolius, kepu juos labai retai. O įdarytus valgiau pirmą kartą. Gražiai atrodantis ir skanus, bei maistingas desertas. Pasigaminti labai paprasta, tačiau papuoš net ir bet kurį šventinį stalą.

Šiek tiek keisti bulgariški gėrimai

Bulgarų virtuvės patiekalai tikrai puikūs. Tiesa, kai kurie gėrimai atrodo kiek keistoki. Vienas jų ayran, trumpai tariant, tai jogurtas skiestas vandeniu, pagardintas žiupsneliu druskos ir geriamas per šiaudelį (sako labai geras vaistas nuo pagirių). Išsamesnį receptą rasite kai nori valgyt tinklaraštyje.

Nuotrauka iš de.academic.ru

Kitas, dar keistesnis, gėrimas keistu ir pavadinimu – boza. Šis, gaminamas miltų ir rūgusios masės pagrindu. Bulgarai reklamuoja, kad nuo šio gėrimo net auga krūtinė! Apie bozą aš pirmą kartą perskaičiau tyrylytės bloge, ten rasite aprašytų ir daugiau gėrimų. O aš dar parašysiu trumpą instrukciją, kurią, savo tinklaraštyje pateikia  minėtoji tyrylyte, kaip pasigaminti boza:

1.       2 st. miltų nuolat maišant pakepinti dideliame puode, kol jie įgaus rusvą spalvą.

2.       Tuomet supilti 5 l vandens ir 2 st. cukraus. Maišyti kol masė užvirs ir pavirti dar 5 min.

3.       Masę atvėsinti, įpilti stiklinę senos bozos (jei jos neturite skaitykite 4 punktą) ir laikyti šiltoje vietoje 2 – 3 d. Masė turi surūgti. Tuomet išpilstyti į butelius ir gerti.

4.       Jei neturite senos bozos, prieš ruošiant 2 dienas viską darykite kaip prieš tai aprašyta tik su mažesniu kiekiu: 2 v.š. miltų, 1 v.š. vandens, 1 v. š. cukraus. Ir kai jau imsitės gamybos, vietoj senos bozos supilkite šį mišinį.

Tiesa, aš bozos, pasigaminti dar neišdrįsau. Labai jau neviliojančiai skamba ta surūgusi masė. Bet gal kas susigundysite. Tik tuomet prašau, būtinai, parašykite man savo įspūdžius.

Štai tiek šiam kartui. Iš tiesų bulgarų virtuvė man buvo didžiulis atradimas ir ši savaitė buvo viena skaniausių nuo pat tinklaraščio rašymo pradžios. Turiu slaptų kėslų šią vasarą aplankyti Bulgariją ir žinoma paragauti nuostabių šalyje ruošiamų patiekalų. Kas iš gamintų skanėstų patiko labiausiai? Labai sunku apsispręsti, nes tikrai viskas buvo labai skanu. Bet jei vis gi reikėtų rinktis vieną, sakyčiau Šopska salotos. Tai tiek šiam kartui. O kitą savaitę keliausime į Čekija.

Širdies formos valstybė ir jos virtuvė. Bosnija ir Hercegovina.

Bosnija ir Hercegovina – Balkanų regiono valstybė, buvusi Jugoslavijos dalis. Ją sudaro du istoriniai regionai – Bosnija ir Hercegovina. Dar visai neseniai šalyje siautė karas, kuris Balkanuose iki šiol puikiai prisimenamas. Šalis ribojasi su Serbija ir Juodkalnija, Kroatija. Maždaug 20 km skalauja Adrijos jūra. Šalyje daug kalnų ir žalumos. Maždaug pusė Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų sudaro bosniai musulmonai, likusi pusė – serbai stačiatikiai, taip pat šalyje gyvena dalis kroatų katalikų. Bosniai patys save vadina „širdies formos“ valstybe, nes šalies žemelapis primena širdį.

Bosnijos ir Hercegovinos virtuvė balansuoja tarp rytų ir vakarų virtuvių. Jai nemažai įtakos padarė  turkų,vidurinių rytų, o taip pat Viduržemio jūros virtuvės.

Tradiciniai patiekalai Bosnijoje ir Hercegovinoje:

Mėsos patiekalai – mažos maltos mėsos keptos dešrelės, vadinamos cevapcici ar cevapi; taip pat būdingi Balkanų šalims mėsos kukuliai, kebabai; per šventes kepama aviena ant iešmo.

Mėsos ir daržovių patiekalai – maltos jautienos, bulvių ir baklažanų apkepėlė (musaka); aviena įdaryta špinatais ir svogūnais; mėsa ir ryžiais įdarytos daržovės, tokios kaip paprika, cukinija, vynuogių ar kopūstų lapai.

Turkiško stiliaus pyragai (burek) – su mėsa, špinatais, bulvėmis, sūriu.

Duona ir kruopos – plokščia duona (somun); apvali duonelė (lepinja); polentos tipo kukurūsų košė, vadinama pura.

Sriubos – pupelių; vištienos ar veršienos sriuba su okra.

Desertai – įvairūs vaisiai; kepti obuoliai įdaryti riešutais; chalva; susukti lietiniai su saldaus kreminio sūrio įdaru; obuolių (ir kitų vaisių) pyragai; baklava; maži apvalūs šokoladiniai pyragaičiai (ruske kape).

Gėrimai – vaisių sultys; stipri saldi kava; jogurtiniai gėrimai; vietinis vynas ir alus; naminis brendis (rakija) iš kriaušių, vyšnių, obuolių ar slyvų.

Kukurūzų košė – Pura

Pura – tradicinis bosnių valgis, gaminamas iš kukurūzų kruopų ir patiekiamas su raugintu pienu ar grietine. 

4 porcijoms reikės:

450 g kukurūzų kruopų

1 v. š. druskos

1 nedidelio pakelio kreminio sūrio

sviesto

rauginto pieno, grietinės arba natūralaus jogurto

Gaminimo eiga:

1.       Kukurūzų kruopas išvirti pasūdytame vandenyje. Prieš baigiant virti, sudėti kreminį sūrį ir maišant mediniu šaukštu pavirti dar apie 5 minutes.

2.       Košę dėti į lėkštę, apipilti išlydytu sviestu ir ant viršaus uždėti kelis didelius šaukštus rauginto pieno, grietinės ar natūralaus jogurto.

3.        

Kadangi labai mėgstu beveik viską iš kukurūzų kruopų, nesusilaikiau neišbandžiusi ir šio jos paruošimo būdo. Tikrai labai skanu ir sotu. Nuostabūs pusryčiai.

Cevapi – mažos keptos balkaniškos dešrelės

Cevapi (arba cevapčici) nacionaliniu patiekalu laikomos Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Serbijoje. Nors jų, greičiausiai, gausite paragauti visose Balkanų šalyse. Gaminamos iš kelių rūšių maltos mėsos, dažniausiai jautienos ir avienos. Kartais ir iš kiaulienos, ne musulmonų šeimose. Patiekiamos su plokščia duona, pjaustytais svogūnais, ajvar‘u – padažu iš raudonų paprikų, baklažanų, česnakų ir čili pipiriukų (receptą galite rasti Neringos bloge), kaymak'u arba grietine.

Reikės:

500 g maltos jautienos:

500 g maltos avienos (kiaulienos)

1 svogūnų

3 česnakų

4 – 5 lapeliai petražolių (nebūtinai)

¼ puod. karšto vandens

½ a. š. sodos

druskos, pipirų

Gaminimo eiga:

1.       Smulkiai supjaustyti svogūną, česnakus ir petražoles. Sudėti į maltą mėsą. Įberti druskos ir pipirų.

2.       Sodą ištirpinti karštame vandenyje, užpilti ant mėsos. Gerai išminkyti ir dėti į šaldytuvą bent 2 valandoms, o geriausiai palikti pastovėti per naktį.

3.       Išėmus mėsą iš šaldytuvo, iš jos formuoti maždaug piršo ilgio dešreles.

4.       Kepti grilyje po 2 – 3 min. iš kiekvienos pusės arba orkaitėje įkaitintoje iki 200 laipsnių apie 15 min.

5.       Patiekti įvyniotą į plokščią duoną (pita, lavašą) su svogūnais, ajvar‘u ir kaymak‘u arba grietine.

Puikūs pietūs. Aš dar pridėjau kalną daržovių. Pavasariškas, spalvingas ir labai skanus patiekalas.

Pyragaičiai „Rusų kepurėlės“

Šie maži pyragaičiai, populiarūs Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Serbijoje. Kakaviniai biskvitai sutepti sviestiniu vanilės kremu, šonai apvolioti kokosuose, o viršus aplietas šokoladu. Patiekiami atšaldyti. Valgomi su šakute, o kartais tiesiog rankomis. Iš kur kilo pavadinimas „Rusų kepurėlės“ (Ruske kape) man informacijos rasti, deja, nepavyko, o gal žinote jūs?

Išeiga 20 pyragaičių

Biskvitui reikės:

9 kiaušinių

100 g cukraus

8 v. š. vandens

2 v. š. kakavos

7 g kepimo miltelių

190 g miltų

Kremui reikės:

375 ml pieno

4 v.š. miltų

1 v. š. vanilinio cukraus

100 g cukraus

100 g sviesto

40 g cukraus pudros

Šokolado glaistui reikės:

100 g juodo šokolado

50 g sviesto

2 v. š. aliejaus

150 g kokosų drožlių

Gaminimo eiga:

1.       Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių.

2.       Didelę kepimo skardą (standartinę, kuri būna orkaitėse) iškloti kepimo popieriumi.

3.       Dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir kakavą.

4.       Šiek tiek paplakti kiaušinių trynius. Plakant suberti cukrų. Trynių plakinį supilti į miltų masę, ten pat supilti vandenį.

5.       Kiaušinių baltymus išplakti iki standžių putų. Po truputį, šaukštas po šaukšto, sudėti į miltų ir trynių masę. Atsargiai išmaišyti.

6.       Tešlą supilti į kepimo skardą ir kepti 20 min. Atvėsinti ir padaryti nedidelius 3 – 4 cm skersmens skrituliukus. Aš dariau su 4 cm skersmens stikliuku.

7.       Sviestiniam kremui, puodelyje sumaišyti pieną, miltus, cukrų, vanilinį cukrų ir kaitinti ant nedidelės ugnies nuolat maišant. Sviestą išsukti su cukraus pudra iki purumo. Sudėti į atvėsusį kremą. Gerai išmaišyti ir pusvalandį palaikyti šaldytuve.

8.       Imti vieną biskvito skrituliuką, jį aptepti kremu, ant jo uždėti kitą skrituliuką. Pyragaičio šonus taip pat aptepti kremu ir apvolioti kokoso drožlėse.

9.       Glaistui puodelyje ištirpinti šokoladą, sviestą ir aliejų. Aptepti kiekvieno pyragaičio viršų.

10.   Prieš patiekiant atšaldyti šaldytuve.

Pyragaičiai labai labai skanūs. Vanile kvepiantis kremas, šokoladas ir kokosas – nuostabus derinys. O dar ir atrodo šie pyragaičiai nepaprastai gražiai. Tikrai papuoštų bet kokį šventinį stalą. 

Didžiausias atradimas šią savaitę buvo pyragaičiai. Jie tikrai labai labai skanūs. Tačiau nemažiau patiko ir bosnių pura. Dažnai pabudusi rytais jau žinau, kad noriu būtent jos pusryčiams. 

Šokoladas, vafliai, bulvytės, alus, midijos, kas? Belgija!

Belgija – šalis Vakarų Europoje. Iš šonų ją supa Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija ir Liuksemburgas. Krantus skalauja Šiaurės jūra. Šalyje gyvena olandiškai kalbantys flamandai, bei prancūzakalbiai valonai. Flamandų virtuvė panaši į kaimynų olandų, o valonų į šiaurės Prancūzijos. Šiuolaikinė belgų virtuvė turi olandų, vokiečių ir prancūzų virtuvių elementų. Apskritai, labai įdomus belgų ir prancūzų santykis, kuomet kalbama apie maistą. Skaitant belgų tinklapius ir tinklaraščius apie jų nacionalinę virtuvę, neretai jaučiasi nusivylimas tuo, kad jie yra tarsi palikti prancūzijos šėšėlyje. Tai suprantama, juk belgų atradimas ir pasididžiavimas keptos bulvytės vadinamos prancūziškomis (french fries), o ne belgiškomis. Ir ne kiekvienas žino, kad visai ne dėl to, jog jos pradėtos gaminti Prancūzijoje. Arba tas faktas, kad gurmanų vertinamų restoranų Belgijoje yra net daugiau nei prancūzijoje, tačiau vargu ar daugelis apie tai žino. Bet kokiu atveju belgai tikrai turi kuo didžiuotis, toliau apie tai kas valgoma šioje šalyje.

Belgų mėgiamiausi:

Bulvių patiekalai: bulvės valgomos virtos, keptos, grūstos; mėgstama bulvių ir porų košė.

Midijų patiekalai: midijos vyne, su sviestu su petražolėmis, užkeptos su sūriu.

Waterzooi: nacionalinis belgų patiekalas ruošiamas iš paukštienos arba žuvies su daržovėmis.

Troškiniai: mėsos ir daržovių, dažnai ruošiami su vynu arba alumi, pvz. triušiena su džiovintomis slyvomis ir alumi arba vyne troškinta jautiena.

Šalti mėsos patiekalai: triušiena, vištiena ar veršiena drebučiuose; užtepėlė su kepenėlėmis.

Žuvies patiekalai: ungurys žaliajame padaže; gėlavandenės žuvys actu pagardintuose drebučiuose.

Kepiniai: pyragai, vaisiniai pyragai, vyniotiniai, kruasanai, vafliai, sausainiai.

Šokoladas: į Belgiją verta vykti jau vien dėl šio skanėsto, ten šokoladas gaminamas remiantis senomis tradicijomis, visokiausių rūšių ir formų. O čia  galite pasiskaityti, ką šalyje turėtumėte aplankyti ir nuveikti, jei esate tikras šokoladoholikas. 

Gėrimai: vaisių sultys, pienas, kava, arbata, šokoladas, daugybė rūšių alaus, daugybė rūšių vyno.

Belgiškos (prancūziškos) bulvytės

Priešingai paplitusiai nuomonei (ir pavadinimui) prancūziškos bulvytės iš tiesų yra belgų atradimas. Pradėjusi domėtis kodėl bulvytės vadinamos prancūziškomis (french), o ne belgiškomis paaiškinimų radau nemažai. Vis gi, mano nuomone, tinkamiausias būtų šis: anglų kalboje žodis french reiškia (bent jau seniau reiškė) ne tik prancūziškas ir pan., bet turėjo ir kitą reikšmę – supjaustytas pailgomis juostelėmis. Tačiau jei manote, kad pakanka plonomis lazdelėmis supjaustyti bulves ir jas pakepinti karštame aliejuje, klystate. Tinklapis belgianfries.com  pateikia štai tokius požymius, kokios turėtų būti tikros belgiškos bulvytės: 1. Šviežiai pjaustytos, netaisyklingos formos; 2. Keptos du kartus; 3. Minkštos viduje ir traškios išorėje; 4. Turi aiškiai jaustis bulvės skonis; 5. Mažiausiai 10 mm storumo. O taip pat rekomenduojama patiekti jas susuktame popieriuje ir valgyti su majonezu.

Tai gi, kaip skaniai iškepti tikras belgiškas bulvytes:

1. Bulves nuskusti, supjaustyti 10 mm storumo, netaisyklingos formos juostelėmis. Bulvytes perplauti šaltu vandeniu ir gerai nusausinti. Kepamos bulvytės privalo būti sausos!
2. Gilioje keptuvėje aliejų įkaitinti iki 160 laipsnių. Tuomet į aliejų dėti tik saują bulvyčių. Jei vienu metu kepsite daugiau, aliejus atvės ir bulvytės bus persisunkusios riebalų. Kepkite, vis pamaišydami, maždaug 5 minutes.
3. Iškepusias sudėkite ant popierinių rankšluosčių. Palikite bent 30 minučių.
4. Prieš pat patiekiant aliejų įkaitinti jau iki 190 laipsnių. Suberti bulvytes ir pakepinti  dar 2 – 3 minutes, kol taps auksinės spalvos.
5. Taip iškeptos bulvytės turi būti minkštos viduje ir traškios išorėje. Apibarstyti druska ir patiekti su majonezu.

Skaniai iškepti bulvytes pasirodo nėra taip paprasta. Man pavyko ne iš pirmo karto. Bet įdėjus šiek tiek pastangų pavyksta puikiai. Bulvyčių mėgėjai tikrai turėtų pasinaudoti aukščiau pateiktais patarimais.

Cikorija užkepta su kumpiu ir sūriu

Baltuoju auksu ir didžiausia belgų dovana pasauliui vadinama daržovė iš tiesų patiks ne kiekvienam. Ši, kartoko skonio, šiek tiek kartųjį šokoladą primenanti, lapinė daržovė, turi daug reikalingų vitaminų ir mineralų, o 1 cikorijos lape, tik 1 kalorija. 

4 porcijoms reikės:

8 nedidelių arba 4 didelių cikorijų

1 v. š. citrinos sulčių

8 dideli griežinėliai kumpio

muskato (geriau šviežiai tarkuoto)

1 st. tarkuoto sūrio (pvz., Čederio)

50g sviesto

Gaminimo eiga:

1. Cikorijas nuplauti. Nupjauti cikorijos kietąjį galą ir mažu peiliuku išimti kietą šerdį. Jei cikorijos didelės, perpjauti jas išilgai per pusę.
2. Į verdantį sūdytą vandenį įspausti citrinos sulčių, sudėti cikorijas ir virti apie 20 minučių.
3. Išvirusias nusausinti ir palikti kiaurasamtyje, kol atvės.
4. Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių.
5. Atvėsusias cikorijas apvynioti kumpio griežinėliu ir dėti į sviestu išteptą kepimo indą. Apibarstyti muskatu. Sudėti tarkuotą sūrį. Uždėti keletą gabalėlių sviesto.
6. Kepti orkaitėje 30 min. Patiekti su virtomis bulvėmis.

Net neatsimenu kada paskutinį kartą taip mėgavausi maistu. Labai skanu, sotu, įdomu, dar neragauta, tiesiog nepamirštama. Cikorijos ragavau pirmą kartą ir tai, neabejotinai, buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, gal tiksliau kąsnio. Jau pririnkau nemažą krūvelę receptų, kuriuos bandysiu gaminti su šia nepaprasta daržove.

Belgiški vafliai

Belgijoje yra nemažai skirtingų vaflių tipų – Briuselio vafliai, Lježo vafliai, vafliai su sirupu (stroopwafel) ir kt. Belgiški vafliai kepami su mielėmis, į juos taip pat dedama plaktų kiaušinio baltymų. O štai ir graži istorija iš kur šie vafliai kilo ir kaip apie juos sužinojo visas pasaulis. Tokius vaflius kepė Briuselyje gyvenanti pora – Morisas Vermešas ir jo žmona, kurios pavardė niekur nėra minima. Visai prieš II pasaulinį karą, jie sugalvojo kepti vaflius su mielėmis. 1960 m. pora pristatė savo vaflius per pasaulinę mugę vykusią Briuselyje. Jiems sekėsi puikiai. Morisas su žmona atidarė keletą restoranų, kuriuose pardavinėjo savo sukurtus vaflius. Po keliu metų, Morisas ėmė pardavinėti vaflius kitos pasaulinės mugės metu, kuri vyko Niūjorke, JAV. Pamatęs, kad amerikiečiai net nenutuokia kur tas Briuselis yra, ėmė vadinti savo vaflius - belgiškais vafliais. Štai todėl ir mes šiuos vaflius iki šiol vadiname belgiškais. 

 Reikės:

30 g šviežių mielių

3 st. pieno

3 dideli kiaušiniai (tryniai atskirti nuo abltymų)

¾ st. lydyto sviesto

½ st. cukraus

vanilės ekstrakto

4 st. miltų

Gaminimo eiga:

1. 1 st. pieno šiek tiek pašildyti ir jame ištirpinti mieles.
2. Dideliame dubenyje lengvai paplakti kiaušinių trynius su ½ puod. pieno ir lydytu sviestu. Tuomet supilti pieną su ištirpintomis mielėmis, suberti cukrų.
3. Po truputi, pakaitomis, supilti pieną ir suberti miltus, nuolat maišant mediniu šaukštu.
4. Baltymus išplakti iki standžių putų ir pamažu įmaišyti į vaflių tešlą.
5. Dubenį su tešla (nepamirškite, jis turi būti didelis) uždengti švariu virtuviniu rankšluosčiu ir palikti 1 – 2 val., kol tešla pakils dvigubai.
6. Blynus kepti vaflinėje. Patiekti apibarstytus cukraus pudra, su plakta grietinėle ir šviežiais vaisiais ar uogomis.

 Tiesą sakant ilgai dvejojau ar kepti šiuos vaflius, nes, deja, neturiu tikros belgiškų vaflių keptuvės. Tačiau, vis dėlto, nusprendžiau kepti su tokia kokią turėjau. Išmėginti belgišką virtuvę ir neparaugauti vaflių? Nesąmonė! Turiu pasakyti, kad pirmą kartą vaflius gaminau su mieline tešla ir jie gavosi visai kitokie nei valgyti prieš tai. Vafliai buvo minkštučiai, bet jautėsi ir traškus paviršius. Skanu, skanu, skanu. Bet ką jau čia. Pamėginkite patys ir įsitikinsite.

Belgijos virtuvė nuostabi. Daug gėrio joje galima rasti. Man šįkart labiausiai patiko cikorijų apkepėlė su kumpiu ir sūriu. Neįprastas, naujas ir idomus skonis. Tai tiek šiam kartui.