Pirma - Airija

Airija yra sala Atlanto vandenyne, į vakarus nuo Didžiosios Britanijos. Klimatas vėsus, drėgnas ir lietingas. Airijoje yra nemažai kalvų, keletas didelių kalnų bei daugybė ežerų. 

Ilgą laiko tarpą Airiją buvo užėmė anglai ir ji priklausė Britų imperijai iki pat XX a., kol buvo pripažinta jos nepriklausomybė.

Tad visai nekeista, kad airių virtuvė turi daug panašumų su kaimynų britų. Pagrindinis valgis yra bulvės ir mėsa, paskanintos keliomis prieskoninėmis žolelėmis. Bulvės airių virtuvėje išties užima labai svarbią vietą. Jos, šaliai kurią nuolatos persekiojo bado pavojus, buvo didelė dovana. Teigiama, kad seniau airiai per dieną suvalgydavo net 3 kg bulvių. Net ir dabar jos valgomos bent kartą per dieną.

Būdingi Airijai patiekalai: virtas ar troškintas kopūstas, pagardintas trupučiu bekono (bacon) ir keptais svogūnais; virtos bulvės su kopūstais; dešros, dešrelės ir keptos bulvytės (chips); žuvis (lašiša, upėtakis ir kt.) dažniausiai valgoma virta su virtomis bulvėmis; įvairios jūros gėrybės (moliuskai, austrės); mėsos (mėgstama jautiena ir kiauliena) ir bulvių troškiniai.

Populiariausi gėrimai: arbata su pienu, airiška kava, alus, stiprus juodas porteris (jį 1759 m. pasauliui pristatė Artūras Ginesas); bei, žinoma, airiškas viskis (airiai jį vadina usigne breatha, kas lietuviškai reikštų pašventintą vandenį). 

Šią savaitę gaminau tris airių virtuvei būdingus patiekalus. Airišką troškinį, desertinį bulvių pyragą ir Airiškus pusryčius. 

Airiškas troškinys

Sakoma kiekviena šeima Airijoje turi savą šio troškinio versiją, tačiau pagrindinės sudedamosios dalys išlieka tos pačios, tai: bulvės, mėsa (dažniausiai aviena, kartais jautiena ar kiauliena), pridedama šakninių daržovių (ropių, pastarnokų ar morkų), prieskoninių žolelių - petražolių.

Reikės:

4 - 5 didelių bulvių

700 g jautienos (arba avienos, arba kiaulienos)

2 dideli svogūnai

2 nemažos morkos (arba ropės, pastarnokai)

1 su puse puod. mėsos sultinio

1 lauro lapas

3 v. š. petražolių

druskos, pipirų

Bulves ir morkas nulupti, supjaustyti stambiais kubeliais. Mėsą taip pat supjaustyti kubeliais. Kiekvieną svogūną padalinti į keturias dalis. Į sviestu išteptą uždengiamą (būtinai) kepimo indą sluoksniais sudėti produktus, pradedant ir baigiant bulvėmis. Kiekvieną sluoksnį pagardinti druska ir pipirais. Supilti sultinį, įdėti lauro lapą. Uždengti folija, uždėti dangtį ir kepti 150 laipsnių karštumo orkaitėje apie dvi valandas. Išimti lauro lapą, apibarstyti smulkintomis petražolėmis ir patiekti.

Tikrai labai skanus ir visai paprastas troškinys, paruošiamas iš neįmantrių produktų, kurių beveik visuomet galima rasti namuose. O ir darbo visai nedaug. Svarbu tik leisti viskam ilgiau pasitroškinti. 

Desertinis bulvių pyragas

Kadangi airiai, kaip jau žinome, valgo tiek daug bulvių, nereikia pernelyg stebėtis, kad naudoja jas net ir desertuose. 

Reikės:

120 g išlydyto sviesto

2 v. š. maltų migdolų

kelių lašelių romo arba apelsinų ekstrakto

300 g cukraus

6 kiaušiniai

220 g virtų sugrūstų bulvių

Kepimą skardą ištepti sviestu, pabarstyti miltais ir iškloti sviestiniu popieriumi. Bulves sumaišyti su maltais migdolais, romo ar apelsinų ekstraktu, cukrumi, iki citrinos spalvos išplaktais tryniais. Kruopščiai išmaišyti. Atskirai iki standumo išplakti baltymus ir atsargiai, šaukštas po šaukšto, įmaišyti juos į bulvių masę. Viską supilti į kepimo skardą. Kepti 190 laipsnių karštumo orkaitėje apie 45 minutes, kol pyragas įgis šviesiai rudą spalvą. 

Pirmą kartą perskaičius receptą pamaniau, kad visiška nesąmonė, bet vis tik nusprendžiau pabandyti. Pyragas vis gi pavyko. Tiesa, skonis jo nėra visai tradicinis, tačiau ir tai, kad jis iš bulvių suprasti ne taip paprasta. 

Airiški pusryčiai

Priklausomai nuo regiono, kuriame ruošiami šie sotūs pusryčiai, skiriasi ir ingredientai. Vis gi beveik į visų sudėtį įeina: bekonas, dešrelės, kepti kiaušiniai, skrudinta duona, bulvės, kepti pomidorai, juodas ir baltas pudingas (čia tokia kraujinė dešra (black pudding) ir taukais bei avižomis kimšta dešra (white pudding)). Geriama stipri juoda arbata su grietinėle, šviežiai spaustos sultys. 

Reikės (2 porcijos):

4 dešrelių

4 riek. bekono ar šoninės

2 kiaušinių

2 pomidorų

2 virtų bulvių

1/2 skard. konservuotų pupelių

sviesto

Gaminant šiuos pusryčius labai svarbu yra viską daryti greitai ir turėti kur šiltai laikyti jau iškeptą maistą. Aš tam reikalui įsijungiu orkaitę (tik per daug jos neįkaitinkite, maistas ten turi būti šiltai, bet nebekepti). Taip pat labai svarbu viską kepti ne aliejuje, o svieste. Ir svieste, o ne tepiame riebalų mišinyje. Ant vidutinės ugnies pirmiausia pakepinti bekoną ar šoninę, tačiau neperkepkite, visai nereikia, kad jis taptų labai traškus. Iškeptą dedame į orkaitę ar kaip kitaip laikome šiltai. Dabar iki auksinės spalvos pakepiname dešreles. Taip pat padedame šiltai. Konservuotas pupeles suverčiame į nedidelį puodelį ir ant mažos ugnies pašildome. Toliau keptuvėje pakepiname griežinėliais pjaustytas bulves ir į keturias dalis padalintus pomidorus. Iškeptus dedame ten kur šilta. Liko tik iškepti kiaušinius. Viską dedame į lėkštes, patiekdami dar pridedame šviežios skrudintos duonos. Užsigerti labai tiks juoda arbata paskaninta pienu ar grietinėle.

Šie pusryčiai labai sotūs ir kaloringi. Bet vyrams jie tikrai patinka! Ruošti, po to kai pirmąsyk juos pagaminau, jau teko nekartą. Beje nenusiminkite, jei jų visų taip ir nesuvalgė, tai reiškia, kad patiekėte tikrus airiškus pusryčius.

Štai tokia buvo mano pažintis su airių virtuve. Išrinkti vieną patiekalą nugalėtoją? Nelengva. Originalumo nominacija tikrai atitektų bulvių pyragui. Man skaniausias buvo airiškas troškinys. O daugiausiai kartų gaminti teko airiškus pusryčius, kurie labiausiai patiko vyriškajai auditorijai. Skonio reikalas, tačiau išbandyti verta tikrai visus.