Kūčių lietiniai su aguonomis.

Iki švenčių liko vos 19 dienų. O į Klaipėdą pagaliau atėjo žiema. Supratau, kad jau metas pradėti ruoštis šventėms. Atsisėdusi prie lango, su puodeliu karšto šokolado, sudariau galutinį dovanėlių sąrašą, sugalvojau kaip puošiu namus ir ką nešiu į svečius. Vėliau kepiau lietinius su aguonomis. Jie, beje, tiks ir Kūčių stalui - be pieno produktų, gardūs ir atrodo gražiai. Ko daugiau reikia.

Kūčių lietiniai su aguonomis

pagal N. Marcinkevičienę

 

Reikės:

2 st. miltų
druskos
3 st. vandens
1 st. aguonų
3 v.š. cukraus

Gaminimo eiga:

1. Tešlai sumaišykite miltus, druską ir vandenį. Jei pasirodys, kad tešla per tiršta, įpilkite daugiau vandens. Iškepkite lietinius.

2. Aguonas nuplikykite, sutrinkite ir sumaišykite su cukrumi. Aguonų masę tepkite ant lietinių, juos susukite ir supjaustykite nedideliais gabalėliais.

Lietuvių Kūčių ir Kalėdų valgiai. Pats skaniausias aguonų pyragas.

Aš manau, kad pyragas kepamas Kalėdoms turi būti ypatingas. Nesupraskite manęs neteisingai, visai nebūtina turėti stebuklingų ingredientų ar daug laiko. Reikia tik gero recepto, puikios nuotaikos ir, žinoma, žiupsnelio meilės. 

Nuoširdžiai tikiuosi, kad nei geros nuotaikos, nei meilės Jums netrūksta. O puikiu ir daug kartų išbandytu receptu pasidalinsiu aš.

Receptą radau jau ne kartą minėtoje, nuostabioje etnologės N. Marcinkevičienės knygoje „Metai už stalo“. Taip pat, juo, savo antrojoje knygoje „Metai Beatos virtuvėje“ pasidalino ir Beata. Tikrai ne veltui. Šis pyragas yra nuostabus. Drėgnas, minkštas... tiesiog nuodėmingai skanus!

Aguonų pyragas

Reikės:

150 g aguonų

4 kiaušinių

200 g cukraus

100 g maltų džiūvėsių

½ a.š. cinamono

450 g riebios grietinėlės

250 g cukraus

migdolų drožlių arba smulkintų riešutų

Gaminimo eiga:

1.Aguonas užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite pernakt. Ryte į sietelį įtieskite marlės ar patvarių popierinių rankšluosčių, sudėkite į jį aguonas ir gerai nuvarvinkite vandenį. Jas kelis kartus permalkite mėsmale ar gerai sutrinkite maisto smulkintuve.

2.Kiaušinių trynius elektriniu plaktuvu išplakite su 200 g cukraus, kol pabals. Maišydami, mediniu šaukštu, supilkite į aguonas. Suberkite džiūvėsėlius, cinamoną ir vėl gerai išmaišykite.

3.Baltymus išplakite iki putų (jos neturi būti labai standžios, nes bus sunku įmaišyti) ir atsargiai, dėdami po keletą šaukštų įmaišykite į aguonų masę.

4.Paruoštą masę supilkite į sviestu išteptą kepimo formą. Man patinka kepti pailgoje kampuotoje, o iškepusį pyragą supjaustyti nedideliais, saldainių dydžio gabalėliais. Kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 50 min. Ar iškepęs patikrinkite mediniu pagaliuku.

5.Prieš pyragui baigiant kepti, pasiruoškite grietinėlės užpilą. Į didelį puodą supilkite grietinėlę ir suberkite cukrų. Maišydami užvirinkite ir virkite apie 15 – 20 min., kol masė pasidarys panaši į kondensuotą pieną.

6.Iškepusį, dar šiltą pyragą išverskite ant padėklo ar tortinės, subadykite mediniu iešmeliu ir sulaistykite grietinėlės kremu. Supylus maždaug pusę grietinėlės, ji nustos gertis. Likusią jos dalį dar šiek tiek pavirinkite, kol ims gelsvėti. Tuomet supilkite ant pyrago viršaus ir išlyginkite. Viršų apibarstykite migdolų drožlėmis ar smulkintais riešutais. 

PAPILDYTA
Mielieji, visiems linkiu gražių, šiltų ir ramių Kūčių bei linksmų Kalėdų. Ačiū, kad užsukate, skaitote, komentuojate ir palaikote :) 

Lietuvių Kūčių ir Kalėdų valgiai. Kūčiukai.

Kartais galvoju, kad blog‘ą pradėjau rašyti pačiu užimčiausiu savo gyvenimo laikotarpiu. Nebespėju nieko. O nebaigtų darbų sąrašas vis ilgėja. Jau antrą dieną kambario viduryje stovi nepapuošta eglutė, baigiamasis darbas grasina savo terminais, o ant virtuvės stalo vis dar neatkimštas Beujolais Nouveau. Ką jau kalbėti apie įrašus, kurių norisi padaryti tiek daug, bet nėra kada. Apie nuostabią Gruzijos virtuvę (pasidalinsiu savo mėgstamiausiu kačiapuri receptu). Iki Kalėdų būtinai noriu spėti parodyti kaip kepu Kiaulienos kumpį (mmm su bruknių uogiene). Būtinai turiu iškepti meduolį su obuoliene. Ir močiutės trapias „žvaigždutes“. Ir dar mėgstamiausią aguonų tortą. Ak. 

Šį savaitgalį radau laiko išsikepti kūčiukų. Mūsų laikais, vargu ar kas įsivaizduoja Kūčių stalą be šių mielų mažų kvietinių kepinukų. Įvairiai jie vadinami: prėskučiais, šližikais, kalėdukais ir t.t. Skaičiuojami net 25 skirtingi pavadinimai. Kai kur kūčiukus kepdavo ne tik iš kvietinių, bet ir iš miežinių ar grikinių miltų. 

„Dažniausiai pakilusią tešlą sukočioja į volelius ir supjausto riešuto dydžio, t.y. 1,5-2 cm ilgio gabalėliais. Kiti juos dar suapvalina. Kartais kūčiukus, ypač suvalkiečiai, kepa voleliais ir iškepę juos sulaužo. Suvalkiečių kūčiukai kiek didesni už aukštaičių ir žemaičių. XIX a. pab.- XX a.pr. kūčiukus kepdavo duonkepėse ant pado arba molinėse keptuvėse, vėliau skardose.“ (Juozas Kudirka „Kūčių stalas“)

Kūčiukai

Aš kepu kūčiukus iš mielinės tešlos, be kiaušinių, sviesto ar pieno. Tikrus. Ir tokie jie labai skanūs.

Reikės:

1 st. vandens

50 g aliejaus

500 g miltų

2 v.š. aguonų

1 pak. (7 g) sausų mielių

100 g cukraus

žiupsnelis druskos

Gaminimo eiga:

1.2/3 miltų išsijokite į dubenį, viduryje padarykite duobutę. Šiek tiek pašildytame piene ištirpinkite mieles. Supilkite į miltų duobutę, išmaišykite. Uždenkite ir pastatykite šiltoje vietoje, kad tešla pakiltų.

2.Į pakilusią tešlą sudėkite cukrų, druską, supilkite aliejų ir įsijokite likusius miltus. Minkykite apie 15 – 20 min., kol tešla nebelips prie rankų ir įgaus gražų blizgesį. Uždenkite ir pakildinkite dar kartą.

3.Iš pakilusios tešlos darykite 1 cm storio volelius. Juos supjaustykite maždaug 1 cm gabaliukais.

4.Kepimo skardą pabarstykite miltais ir kepkite kūčiukus apie 30 min. 180 laipsnių karštumo orkaitėje. Man išėjo 3 didelės skardos kūčiukų.

Su kuo kūčiukai valgomi?

Žinoma, su aguonpieniu. Jį paruošti visai paprasta: išmirkytas, maltas aguonas užpilkite virintu atšaldytu vandeniu, pasaldinkite medumi ar cukrumi ir leiskite nusistovėti.

Miešimu – medumi ar cukrumi pasaldintu vandeniu.

Mūsų šeimoje kūčiukai dar valgomi su spanguolių kisieliumi. Jo receptą rasite čia.

 

P.S. Nepamirškite palikti kūčiukų ant vaišių stalo pernakt sugrįžtančioms protėvių vėlėms.

Lietuvių Kūčių ir Kalėdų valgiai. "Auselės".

Vakar, pykdama ant vis neateinančios žiemos, įsijungiau kalėdinės muzikos ir gaminau „auseles“. Iš paprasčiausios miltinės tešlos. Į vidų dėjau išvirtų, susmulkintų ir kartu su svogūnu pakepintų grybų. Kantriai užraičiau kraštelius ir viriau aliejuje. Buvo laaabai skanu! Už idėją ačiū Miglei ir Jurgai :)

Apie tešlą. „Auselės“ gaminamos iš paprastos miltinės (miltai+vanduo+druska) arba mielinės tešlos. Dažniausiai naudojami kvietiniai miltai, kai kuriuose regionuose būdavo pridedama ruginių ar grikinių. Į tešlą galima įmušti kiaušinį ar įdėti šaukštą grietinės (nors, laikantis tradicijų, per Kūčias to daryti nereikėtų).

Keli įdarų variantai:

Džiovinti grybai + svogūnas + džiūvėsėliai

Troškinti kopūstai

Silkė + burokėlis + svogūnas

Maltos aguonos + cukrus + džiūvėsėliai

Trintos spanguolės ar bruknės + cukrus

Uogienė (pvz. aviečių)

Džiovinti virti obuoliai + cukrus

Paruošimo būdas. Verdama vandenyje arba aliejuje. 

Saldžios „auselės“ valgomos su cukraus sirupu, aguonpieniu ar miešimu. Nesaldžios su aliejuje pakeptais svogūnais,  grybų nuoviru, barščiais. 

Patarimas. Kad Kūčių dieną nereikėtų kankintis gaminant „auseles“, protingiausia būtų jas padaryti anksčiau ir užšaldyti. 

P.S. Atleiskite už lakonišką tekstą. Šiandien „nesirašo“, bet labai norėjau parodyti, kad pagaliau „auseles“ pagaminau :)

P.P.S. Mieli maisto tinklaraštininkai, jei dar negirdėjote (nors tikriausiai tokių nebėra) užsukite pas Viktoriją ir sudalyvaukite šventinėje „Kalėdų senelis slapukas“ akcijoje. Laukiu nesulaukiu.

P.P.P.S. Viilniečiai, nepraleiskite Kokono organizuojamos mugės „Menų spaustuvėje“, kuri įvyks jau šį penktadienį. Prisidėkite prie gražios akcijos, kurios metu turėsite galimybę padėti išleisti knygutes vaikučiams, pasaulį matantiems ne akimis.

Lietuvių Kūčių ir Kalėdų valgiai. Kūčių pyragas.

Kūčių vakarą pyrago pas mus niekuomet nebūdavo, tad vartydama N. Marcinkevičienės „Metai už stalo“ nustebau prie Kūčių valgių pamačiusi... pyragą. Žinoma, be kiaušinių, be sviesto ir kitų pieno produktų. Su aguonomis. Paprastas ir kuklus. Nusprendžiau, kepsiu.

Kūčių pyragas

Receptas pagal N. Marcinkevičienės knygą „Metai už stalo“

Reikės:

500 g miltų

1 st. drungno vandens

3 v.š. aliejaus

žiupsnelis druskos

7 g sausų mielių

½ st. aguonų

½ st. cukraus

Gaminimo eiga:

I variantas

1.2/3 miltų supilkite į dubenį. Viduryje padarykite duobutę ir į ją supilkite drungną vandenį bei cukruje ištirpintas mieles. Išmaišykite ir palikite, kad pakiltų.

2.Aguonas išmirkykite, nuplikykite verdančiu vandeniu ir sutrinkite.

3.Į pakilusią tešlą įpilkite aliejaus, įberkite cukraus, suberkite likusius miltus ir išminkykite tešlą. Baigiant minkyte sudėkite aguonas. Minkykite kol tešla nebelips prie rankų.

4.Darykite apvalią bandą, dėkite į miltais kepimo pabarstytą skardą ir dar kartą pakildinkite.

5.Kepkite 190 laipsnių karštumo orkaitėje apie 40 min.

II variantas (jei turite duonkepę)

1.Pagal duonkepės rekomendacijas sudėkite į ją visus produktus ir nustatykite programą „Mielinė tešla“. Aguonas, prieš dedant, išmirkykite, nuplikykite karštu vandeniu ir sumalkite. Po maždaug pusantros valandos (priklauso nuo duonkepės) tešla bus paruošta ir gražiai pakilusi.

2.Iš paruoštos tešlos formuokite bandą, dėkite ją į miltais pabarstytą kepimo skardą ir palikite dar kuriam laikui, kad pakiltų. Kepkite 190 laipsnių karštumo orkaitėje apie 40 min.

Jaučiuosi nevykėle ruošdama mielinę tešlą pati, todėl dažniausiai tam naudoju duonkepę. Šįsyk pyragas iškepė didelis ir labai labai skanus. Net nesitikėjau, kad taip bus. Užsiplikėme kvapnios arbatos ir laužėme minkštą ir purų pyragaitį. Gabalėlis po gabalėlio. Iki vakaro jo ir nebeliko. Nepamenu kada taip buvo. 

Šiemet Kalėdų išvakarėse šis pyragas būtinai bus ant mūsų stalo.

O Jūs ar mėgaujatės pyragais per Kūčias?

Lietuvių Kūčių ir Kalėdų valgiai. Spanguolių kisielius.

Senamiestyje jau pakabino šventines lempučių girliandas. Parduotuvėse galima rasti advento kalendorių, žaisliukų eglutei ir daug smagių blizgančių niekučių. Tik sniego trūksta, bet mano nuojauta sako, kad ilgai laukti neteks. Greit ateis žiema!

Toliau tęsiu temą apie lietuvių Kūčių ir Kalėdų valgius. Be kokio gėrimo neįsivaizduojate šventinio stalo? Aš - be kisieliaus. Būtinai spanguolių. 

Spanguolių kisielius

Spanguolių kisielius Lietuvoje pradėtas virti XX a. pradžioje (prieš tai buvo verdamas kisielius iš avižų). Maždaug tuo metu imti gaminti gėrimai su krakmolu ir cukrumi. Cukrus buvo brangus, todėl spanguolių kisielius buvo retas valgis, skirtas tik ypatingoms šventėms. Spanguolės ant Kūčių stalo simbolizuoja miško gėrybes. Buvo tikima, kad jos apsaugo nuo priešų.

Reikės:

1 st. spanguolių

1,5 l vandens

6 v.š. krakmolo

cukraus (pagal skonį)

gvazdikėlių

Gaminimo eiga:

1.Spanguoles perrinkti ir sutrinti medine grūstuve ar šaukštu. Per marlę išspausti sultis. Atidėti.

2.Tirščius užpilti vandeniu, įdėti keletą gvazdikėlių ir pavirinti.

3.Perkošti, įdėti cukraus ir iš naujo užvirti. Tuomet po truputį, nuolat maišant supilti šaltame vandenyje ištirpintą krakmolą. Dar kartą užvirinti. Nukelti nuo ugnies ir supilti spanguolių sultis.
4.Kad ant vėstančio kisieliaus neužsitrauktų plėvelė, pabarstykite cukrumi.

„Pats mėgstamiausias mūsų, vaikų, desertas buvo spanguolių kisielius su grietinėle. Iš šviežių spanguolių ir krakmolo išvirdavo, kiek tirštesnį nei įprastai, kisielių. Verdant, visuomet, įdėdavo gvazdikėlių. Atšalusį apipildavo riebia grietinėle. Neplakta, paprasta.“ – pasakojo man močiutė. Gal susigundysite pamėginti?

Išvyka į kaimą, rudens pabaiga ir artėjančių švenčių laukimas. Lietuvių Kūčių ir Kalėdų valgiai. Sėmenynė.

Per Vėlines buvome nuvykę į senelio kaimą. Tokios nedidelės išvykos, aplankant mirusių artimųjų kapus, pabendraujant su giminaičiais ir pamatant, kad žmonės gyvena ir kitaip, mane labai ramina ir nuteikia pozityviai. Mieste tiek daug veiksmo bei streso, o ten - nuostabi ramybė. Mane žavi nedideli kuklūs nameliai, dėmesio trokštantys šunyčiai, kaimo garsai, o labiausiai draugiški ir linksmi žmonės. Sakysit idealizuoju? Galbūt, bet toks mūsų kaimas yra mano akimis. 

O po Vėlinių imu laukti pačių gražiausių šeimos švenčių – Kūčių ir Kalėdų. Šie keli mėnesiai iki jų būna nuostabūs. Oi kiek džiaugsmo man teikia vaikščiojimas po parduotuves ieškant dovanėlių, šventinio meniu planavimas, meduolių kepimas, eglutės puošimas, namų dekoravimas, kalėdinių dainų klausymas, o labiausiai laimingi žmonių veidai. 

Per šventes daug dėmesio mūsų šeimoje skiriama ir tradicijoms:  Kūčių stalą klojame balta staltiese, po ja dedame šieno, vakarieniauti sėdame pasirodžius Šiaurinei žvaigždei, ruošiame 12 patiekalų... Būtent apie šventinius valgius ir noriu pakalbėti. Apie lietuviškus šventinius valgius, jei tiksliau. Neseniai man kilo idėja išmėginti ir aprašyti ką lietuvoje seniau (o gal ir iki šiol) žmonės ruošia ir deda ant Kūčių ir Kalėdų stalo. Pradėsiu nuo mano senelės mėgstamiausios sėmenynės.

Sėmenynė

Pirmiausia pasakysiu, kad mano senelės vardas yra Viktorija, ji gimė 1933 m., Papilėje, Akmenės r. Ji labai mėgsta pasakoti apie savo vaikystę ir jaunystę, o aš labai mėgstu jos klausytis. Nemažai lietuviškų receptų, kuriuos čia patalpinsiu, sužinojau būtent iš jos. 

Paklausiu senelės, ką jos vaikystėje gamindavo Kūčioms ir Kalėdoms. Ji nusišypso. „Geriausiai prisimenu sėmenynę“ – sako. Aš, deja, nelabai suprantu. „Ką, ką tokią“ – paklausiu. O ji nedaugžodžiavusi padiktuoja man receptą.

Reikės:

linų sėmenų

svogūno

druskos

Gaminimo eiga:

1.Sėmenis perrinkti, sudėti į sausą keptuvę ir paspirginti, kol apskrus. Dar šiltas sugrūsti. Didžiausi tinginukai parduotuvėje gali nusipirkti jau sugrūstų sėmenų.

2.Svogūną susmulkinti ir pakepinti ant kiaulės taukų arba aliejaus, jei taukų neturite ar nenorite naudoti. Prieš baigiant į keptuvę sudėti sėlenas, įberti druskos ir viską gerai išmaišyti.

3.Patiekti su karštomis, su lupena virtomis bulvėmis. 

Mano komentaras. Niekuomet nebūčiau patikėjusi, kad šis patiekalas gali būti toks skanus. Man labai labai patiko. Neriui buvo truputi sausą, tad patariau, ant šiltų bulvių užsidėti sviesto. 

Dar šis tas. J. Uginčienė knygoje „Žemaičių valgiai“ ir N. Marcinkevičienė knygoje „Metai už stalo“ beveik identišką valgį vadina spirgyne. O jei linų sėmenis pakeisite kanapių sėklomis, išeis valgis pavadinimu – spirgutis.