Toliau tęsiu temą apie lietuvių Kūčių ir Kalėdų valgius. Be kokio gėrimo neįsivaizduojate šventinio stalo? Aš - be kisieliaus. Būtinai spanguolių.
Spanguolių kisielius
Spanguolių kisielius Lietuvoje pradėtas virti XX a. pradžioje (prieš tai buvo verdamas kisielius iš avižų). Maždaug tuo metu imti gaminti gėrimai su krakmolu ir cukrumi. Cukrus buvo brangus, todėl spanguolių kisielius buvo retas valgis, skirtas tik ypatingoms šventėms. Spanguolės ant Kūčių stalo simbolizuoja miško gėrybes. Buvo tikima, kad jos apsaugo nuo priešų.
Reikės:
1 st. spanguolių
1,5 l vandens
6 v.š. krakmolo
cukraus (pagal skonį)
gvazdikėlių
Gaminimo eiga:
1.Spanguoles perrinkti ir sutrinti medine grūstuve ar šaukštu. Per marlę išspausti sultis. Atidėti.
2.Tirščius užpilti vandeniu, įdėti keletą gvazdikėlių ir pavirinti.
3.Perkošti, įdėti cukraus ir iš naujo užvirti. Tuomet po truputį, nuolat maišant supilti šaltame vandenyje ištirpintą krakmolą. Dar kartą užvirinti. Nukelti nuo ugnies ir supilti spanguolių sultis.
4.Kad ant vėstančio kisieliaus neužsitrauktų plėvelė, pabarstykite cukrumi.
4.Kad ant vėstančio kisieliaus neužsitrauktų plėvelė, pabarstykite cukrumi.
„Pats mėgstamiausias mūsų, vaikų, desertas buvo spanguolių kisielius su grietinėle. Iš šviežių spanguolių ir krakmolo išvirdavo, kiek tirštesnį nei įprastai, kisielių. Verdant, visuomet, įdėdavo gvazdikėlių. Atšalusį apipildavo riebia grietinėle. Neplakta, paprasta.“ – pasakojo man močiutė. Gal susigundysite pamėginti?
