2011 m. balandžio 16 d.

Pakalbėkime apie Čekijos virtuvę

Praėjo nemažai laiko nuo paskutinio įrašo. Deja, stiprus kelias savaites trukęs peršalimas ir dėl jo užsilaikę darbai, kuriam laikui išmušė iš įprasto ritmo. Tačiau aš pagaliau grįžtu, su pasakojimu apie puikią Čekijos virtuvę.

Čekija – valstybė vidurio Europoje. Ji ribojasi su Austrija, Slovakija, Lenkija ir Vokietija. Šalis susideda iš trijų istorinių žemių – Bohemijos, Moravijos ir Moravijos Silezijos. Čekijos sostinė – dinamiškas ir pasakiškai gražus miestas – Praha.

Čekų virtuvei nemažai įtakos turėjo vengrų, austrų ir vokiečių virtuvės. Tradiciniai patiekalai yra gana riebūs. Valgoma daug mėsos. Ji dažnai patiekiama su bulvių virtinukais ir raugintais arba troškintais kopūstais.

Čekija garsėja ne tik savo krištolu ir porcelianu, bet ir alumi. Sakoma, jog čekai pagaliau aplenkė vokiečius ir šio gėrimo išgeria daugiausiai visame pasaulyje.

Ką valgo čekai?
Daug įvairių sriubų – bulvių, česnakų, vištienos su makaronais, jautienos sriubą su kepenėlių kukuliais, raugintų kopūstų, krapų su rugpieniu. Verdamos ir vaisių/uogų sriubos, pvz. šalta mėlynių sriuba.
Mėsos patiekalus – populiariausia valgyti vištieną ir kiaulieną, kartais jautieną; dažniausiai patiekiama su kokiu nors padažu. Gaminamas vengriškas guliašas, kepamas Vienos šnicelis.
Žuvį – nors ji nėra tokia populiari kaip mėsa, kartais, dažniausiai per šventes,  patiekiama menkė, karpis  ar upėtakis. Lašišos ir jūrų gėrybių valgiai tiekiami geresniuose restoranuose.
Bulves – virtas, keptas, skrudintas. Iš bulvių kepamas plokštainis, blyneliai, verdami virtinukai.
Desertus – lietinius su įvairiais įdarais; medaus tortą, labai panašų į pas mus populiarų medutį (medovnik); įvairiais vaisiais įdarytus virtinukus; obuolių štrudelį, įvairius vaisinius pyragus.
Gėrimus – be jokios abejonės populiariausias yra alus; taip pat puikiai žinomas alkoholinis gėrimas iš žolelių becherovka. Iš nealkoholinių gėrimų mėgstamos apelsinų ar obuolių sultys, mineralinis ar sodos vanduo, arbata su cukrumi ir citrina, kava. Taip pat mėgstamas nealkoholinis gaivusis gėrimas, pavadinimu kofola, savo skoniu ir išvaizda primenantis kokakolą, tik ne toks saldus.

Šįsyk aš gaminau čekiškus virtinukus įdarytus vyšniomis, stebuklingą česnakų sriubą ir tradicinį pyragą prie kavos – bublanina.

Čekiški virtinukai įdaryti vyšniomis (ovocne knedliky)

Šie virtinukai, labai mėgstami Čekijoje, gali būti įdaromi įvairiais vaisiais ir uogomis: abrikosais, slyvomis, vyšniomis, braškėmis ir t.t. Išvirusius juos tiesiog būtina dosniai apipilti lydytu sviestu ir apibarstyti cukrumu. Apibarstymui taip pat kartais naudojami džiuvėsėliai, aguonos arba, kaip toliau pateiktame recepte, varškė.


Reikės:
2 st. miltų
1 kiaušinis
¼ st. pieno
½ a. š. druskos
2 v. š. lydyto sviesto
vyšnių ar kitų mėgstamų nedidelių vaisių/uogų
cukraus (apibarstymui)
varškės (geriau sausos, apibarstymui)

Gaminimo eiga:
1.       Kiaušinius šakute lengvai paplakti ir sumaišyti su pienu, įberti druskos, sudėti miltus ir išminkyti tešlą.
2.       Tešlą padalinti į maždaug 12 – 14 gabalėlių. Iš jų suformuoti blynelius, į vidurį dėti po vyšnią ir padaryti apvalius virtinukus.
3.       Dideliame puode užvirinti vandenį, šiek tiek pasūdyti. Į jį dėti virtinukus ir virti 8 – 12 min.
4.       Virtinukus dėti į lėkštes, apipilti lydytu sviestu, gausiai apibarstyti cukrumi. Ant viršaus patrupinti sausos varškės.

Labai man patiko šie virtinukai. Tokie purūs ir saldūs. O įdomiausias atradimas buvo varškė ne virtinukų viduje, o išorėje. Vasarą, kai bus daug šviežių uogų ir vaisių būtinai išmėginsiu ir kitus variantus, pvz. su braškėmis, apibarstytus aguonomis arba su slyvomis ir džiuvėsėliais. 

Stebuklingoji česnakų sriuba

Jei pas mus peršalus gydytojai rekomenduoja gerti liepžiedžių arbatą su medumi ir kaitinti kojas, tai Čekijoje pirmas rekomenduojamas gydymosi būdas pajutus peršalimo simptomus yra česnakų sriuba. Ši sriuba, sako stebuklingai padeda ir po gero vakarėlio, ryte. Turbūt ir nuo vampyrų apsaugotų, jei koks kartais užklystų. Išvirti česnakų sriubą yra daugybė būdų. Pats paprasčiausias tiesiog į sultinį įpjaustyti ar įspausti keletą česnako skiltelių. O tikrai skaniai ji išverdama pagal toliau pateikiamą receptą.


Reikės:
 6 sk. česnako
1 v. š. druskos
8 st. sultinio ar vandens
2 vid. dydžio bulvės
1 a. š. kmynų
1 a. š. mairūnų
2 v. š. sviesto
tamsios duonos (geriausiai ryžių)
2 v. š. petražolių
Pipirų

Gaminimo eiga:
1.       Česnaką su druska sutrinti į košelę. Dėti į didelį puodą, užpilti sultiniu arba vandeniu. Užvirinti.
2.       Į verdančią sriubą sudėti kubeliais pjaustytas bulves, taip pat kmynus ir mairūnus, įdėti 1 v. š. sviesto.
3.       Uždengus virti apie 15 min., kol bulvės išvirs. Pagardinti pipirais ir jei dar reikia druska.
4.       Duonos riekeles pakepinti keptuvėje su likusiu šaukštu sviesto.
5.       Duonos riekeles dėti į lėkštes, užpilti sriuba ir apibarstyti petražolėmis.

Vienas tų receptų kuriuos labai norisi išmėginti, bet iki pat galo dvejoji ar tikrai pavyks ir bus skanu. Noriu pasidžiaugti, kad vis dėlto pavyko ir tikrai buvo skanu. Labai švelnaus skonio, lengva sriubytė. Gal tik šiek tiek riebi, dėl to kitą kartą duoną skrudinčiau orkaitėje su keliais lašeliais alyvuogių aliejaus,o ne kepčiau svieste. Tikrai rekomenduoju visiems peršalusiems ar vis smalsaujantiems skanu vis gi ar ne.

Bublanina – burbuliukų pyragas prie kavos

Dar vienas universalus čekų virtuvės desertas. Šis pyragas gaminamas iš įvairiausių sezoninių vaisių ar uogų, vasarą – šviežių, žiemą – šaldytų ar konservuotų. Dažniausiai kepamas su abrikosais, nektarinais, slyvomis, vyšniomis, braškėmis ar mėlynėmis. Uogos ar vaisiai šiame pyrage atrodo tarsi burbuliukai, todėl jis ir vadinamas burbuliukų pyragu (bublanina).


Reikės:
1/2 st. minkšto sviesto
½ st. cukraus
3 kiaušiniai (kambario temperatūros)
1 a. š. apelsino žievelės
½ a. š. druskos
1 st. miltų
uogų ar vaisių (aš naudojau konservuotus abrikosus)
cukraus pudros

1.       Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių. Nedidelę skardą ištepti sviestu.
2.       Sviestą išsukti su cukrumi ir tryniais iki purios masės. Įmaišyti tarkuotą apelsino žievelę, druską.
3.       Kitame dubenyje išplakti kiaušinių baltymus iki standžių putų.
4.       Į sviesto masę pamažu, pakaitomis įmaišyti plaktus baltymus ir miltus.
5.       Tešlą supilti į kepimo skardą. Ant viršaus sudėti naudojamus vaisius ar uogas. Su medine mentele juos šiek tiek stumtelti į tešlą.
6.       Kepti 30 – 40 min. Valgyti dar šiltą ar šaltą, gausiai apibarstytą cukraus pudra.

Gražiai atrodo šis pyragas, yra lengvai pagaminamas, gaivus ir skanus. Labiausiai man vis gi patiko tas universalumas, ką turi – tą dedi. Ir kepa trumpai. Jei kokie svečiai netikėtai užsuktų, tikrai nustebinsite juos šiuo žaviu pyragaičiu.

Štai tiek norėjau pasidalinti šį kartą. Kaip matote Čekijoje ne tik alus skanus, bet yra ir dar ko paragauti. Skaniausiu tituluosiu šįsyk virtinukus su vyšniomis. Mano subjektyvia nuomone, jie buvo nepaprastai skanūs. Bet tikrai negalvokite, kad kiti receptai mažiau verti dėmesio. Visi panašaus lygio, tad nedvejokite ir mėginkite visus iš eilės. O žinote kaip čekiškai pasakyti skanaus? Dobrou chut!

5 komentarai:

  1. Esu Cekijoj ragavusi cesnaku sriubos, labai patiko, tik galvoju ar verta bandyt ja namie :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Visai neseniai viešėjau Čekijoje ir teko ragauti jų guliašą. Tokios pačios patirties deja neturiu su vengrišku, bet čekų variantas labai patiko :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Česnakų sriuba Čekijoje yra gaminama tikrai ne vienu būdu. Ši, man žavi, tuo, kad yra labai švelnaus skonio. Nežinančiam, apskritai, būtų sunku suprasti, kad joje tiek česnakų.

    Sandra, man atrodo, kad čekai guliašą gamina ne blogiau, nei vengrai :) Aš šįsyk jo recepto nedėjau, vis gi palauksiu vengrų virtuvės.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Och vis vardus maišau. Labai atsiprašau :>

    AtsakytiPanaikinti