Gruzijos virtuvė II. Chačiapuri.

Nuostabus dalykas tie chačiapuriai. Net ir neturėdami krosnies, reikiamo sūrio ir gruziniško kraujo iškepėme puikius. 

Chačiapuri  – tai Gruzijoje labai populiari duona įdaryta sūriu. Gruzijoje chačiapuriai kepami įvairiausių rūšių ir formų, iš mielinės ir iš bemielės tešlos. Kiekviename regione vis skirtingi. Štai keletas populiariausių (pagal wikipediją):

Imeruli – bene žymiausias apvalus sūriu įdarytas chačiapuris.

Adžaruli – laivelio formos chačiapuris, prieš baigiant kepti pagardinamas kiaušiniu ir sviestu.

Megruli – taip pat apvalus chačiapuris, tik sūriu papildomai apibarstomas ir  jo viršus.

Achma – sluoksniuotos tešlos chačiapuris.

Ossuri – apvalus chačiapuris, įdarytas ne tik sūriu, bet ir trintomis bulvėmis.

Imeruli chačiapuri

Išeiga – 4 chačiapuriai.

Tešlai reikės:

2 p. miltų

¾ p. natūralaus jogurto

½ a.š. druskos

½ a.š. cukraus

½ a.š. sodos

Įdarui reikės:

200 g mozarelos sūrio

150 g fetos ar brinzos sūrio

100 g varškės

druskos ir pipirų

Gaminimo eiga:

1.Sumaišyti sausus produktus, sudėti jogurtą ir išminkyti minkštą, šiek tiek lipnią tešlą. Dėti į dubenį, uždengti maistine plėvele.

2.Sūrius sudėti į dubenį ir rankomis išminkyti iki vientisos masės. Suformuoti 4 kamuoliukus.

3.Tešlą išimti iš dubenio, suformuoti 8 rutuliukus ir iškočioti, maždaug pusės keptuvės dydžio, apskritimus. Ant vieno apskritimo dėti sūrio kamuoliuką, uždengti kitu apskritimu. Gerai užspaudyti kraštelius ir atsargiai dar pakočioti, kad apkritimas būtų maždaug keptuvės dydžio. Taip padaryti iš viso 4 chačiapurius.

4.Keptuvę įkaitinti ir ant vidutinės ugnies apkepti chačiapurius po 3 – 4 min. iš kiekvienos pusės, keptuvę uždengus dangčiu.

P.s. jei norite iškepti Megruli chačiapurį, prieš baigiant kepti, viršų, papildomai, apibarstykite sūriu, norėdami iškepti Ossuri chačiapurį pusę sūrio masės maišykite su virtomis trintomis bulvėmis.

Receptas iš lola-elise.com

Adžaruli chačiapuri

Išeiga – 2 chačiapuriai.

Reikės:

300 g miltų

4 g sausų mielių

¾ st. drungno vandens

40 g saulėgrąžų aliejaus

druskos

200 g brinzos sūrio

2 kiaušinių tryniai

20 g sviesto

Gaminimo eiga:

1.Į dubenį supilkite vandenį, įmaišykite mieles ir druską. Suberkite miltus ir išminkykite tešlą. Supilkite aliejų, uždenkite ir palaikykite šiltoje vietoje 30 min.

2.Rankomis sutrupinkite brinzą, įpilkite šiek tiek vandens, į berkite miltų.

3.Tešlą išimkite iš dubenio (bent jau man ji nebuvo stipriai pakilusi), padalinkite į 2 dalis ir iškočiokite apskritimus. Užlenkite kampus, o galus užspauskite, kad tešla įgautų laivelio formą (žr. nuotraukoje). Į vidurį sudėkite sūrį.

4.Kepkite iki 220 – 250 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10 min. Ištraukite iš orkaitės, per vidurį įdėkite kiaušinio trynį ir kiškite atgal į dar 1 min. Iškepusį chačiapurį dėkite į lėkštę, uždėkite gabalėlį sviesto ir patiekite.

Receptas iš Youtube

Vis dar neprisiruošiu išbandyti iš Rūtos gauto sluoksniuotos tešlos chačiapurių recepto, bet kai išmėginsiu, pažadu, parašysiu kaip sekėsi. O šiam kartui tiek. Linkiu pasidžiaugti paskutinėmis žiemos dienomis ir sočiu, skaniu maistu, pavyzdžiui chačiapuriais :)

Kelionės. Savaitgalis Rygoje.

Apie tai koks buvo planas. Ilgąjį, Joninių, savaitgalį nusprendėme nuvykti pasižvalgyti po Rygą. Šįsyk mūsų kelionės tikslas buvo tiesiog ramiai paklaidžioti vingiuotomis senamiesčio gatvelėmis, pafotografuoti ir žinoma paragauti ko nors naujo ir skanaus.  

Apie Jonines Latvijoje. Joninės Latvijoje yra didelė šventė. Švenčiama panašiai kaip ir Lietuvoje – ieškoma mistinio paparčio žiedo, nuo sutemų iki aušros deginami laužai, puošiamasi beržo ar ąžuolo vainikais. Vainikėliais puošiami miestai, gyvuliai ir net automobiliai. Tradicinis Joninių valgis Latvijoje yra varškės sūris su kmynais, o gėrimas – alus. 

Apie viešbutį. Apsistojome kiek toliau senamiesčio esančiame viešbutyje Dodo. Jį pasirinkome dėl nedidelės kainos, šiuolaikiško interjero ir gerų atsiliepimų booking.com. Viešbučio pliusai – malonus ir paslaugus personalas, ne ideali, tačiau visai nebloga, rami vieta. Minusai – nepatogi ir per trumpa lova (mano 1,84 cm draugo kojos iš jos kyšojo), nėra lifto (mums didelių problemų nesukėlė, bet vyresniems žmonėms gali būti sudėtinga laipioti ganėtinai stačiais laiptais). Nors bendras vaizdas tikrai nebuvo blogas, vis dėlto patogi lova kelionėje man yra svarbiausia, tad antrą kartą į šį viešbutį nevažiuočiau. 

Apie viešąjį transportą. Automobilį palikome šalia viešbučio. Už tai mokėti nereikėjo. Šalia buvo ir mokama saugoma automobilių aikštelė. Į senamiestį važiavome tramvajumi. Kelionė truko maždaug 10 min. Joninių dieną viešasis transportas Rygoje buvo nemokamas. Paprastai 1 bilietėlio kaina yra 0,50Ls, moksleiviams ir studentams – 0,25Ls. Visas kainas, maršrutus ir grafikus galite rasti užėję štai čia.

Apie tai ką verta pamatyti. 

Senamiestį. Rygos senamiestis labai gražus. Tikrai verta neskubant pasivaikščioti jo gatvelėmis, pasiklausyti grojančių muzikantų miestų aikštėse, pasigrožėti Nouveau stiliaus architektūros detalėmis, pafotografuoti ir tiesiog atsipalaiduoti.

Centrinį Rygos turgų. Didžiausia pabaltijyje ir viena didžiausių Europos prekyviečių įsikūrusi visai šalia Rygos senamiesčio, prie pat autobusų stoties. Duris modernus Centrinis Rygos turgus atvėrė dar 1930 m. way2latvia.com rašoma, kad Art Deco, Art Noveau ir neoklasicistinio stiliaus turgus yra didžiausias pokario statinys Latvijoje. Didžiuliai paviljonai ir erdvės daro šį turgų išties įspūdingu. Jame rasite visko: ir duonos, ir skrybėlę nuo saulės. Žmonių turguje, šeštadienio rytą, tikrai netrūko. Kadangi už parkingą sumokėję buvome tik valandai (parkavimosi šalia turgaus kaina 1val. - 1Ls), vos spėjome prabėgti per visus paviljonus. Pirkome nepaprastai skanių naminių varškės sūrių – vieną su kmynais, kitą su žolelėmis ir česnaku. Taip pat rūkytos žuvies, šviežios duonos su grūdais ir labai skanių mažų trapios tešlos pyragaičių su karameline karvutės mase.

Vieta: prie pat autobusų stoties

Darbo laikas: kasdien 7 – 18 val.

Buvome susiplanavę aplankyti ir daugiau vietų, deja, tomis dienomis kaip tik niekas nedirbo. Štai kelios vietos iš mano plano, kurias taip pat įdomu pamatyti.

Automobilių muziejų. Didžiausias Baltijos šalyse senų automobilių muziejus. 3278 kvadr. m patalpose eksponuojami daugiau nei 230 egzempliorių. Muziejuje veikia kavinė. Parkavimasis nemokamas. Į jį atvažiuosite autobusais nr. 5 ir 15 iki Motormuzejs stotelės arba autobusu nr. 21 iki Pansionats stotelės.

Vieta: S. Eizenšteina 6

Darbo laikas: kasdien 10 – 18 val.

Bilieto kaina: suaugusiems 2ls, moksleiviams, studentams ir senjorams 1Ls. Yra specialių pasiūlymų šeimoms. Vaikai iki 7 m. įleidžiami nemokamai.

Daugiau informacijosrasite paspaudę čia.

Zoologijos sodą. Didžiulis zoologijos sodas apima apie 20 hektarų, o jame gyvena per 3000 gyvūnų. Lankydamiesi turėkite galvoje, kad norėdami pamatyti visas ekspozicijas užtruksite ne mažiau nei 3 – 4 val. Zoologijos sode veikia kelios kavinės, kioskai. Jame rasite puikių vietų piknikams. Veikia mokama parkavimosi aikštelė. Nemokamai automobilį galite palikti kiek toliau, prie miško. Iš Rygos centro zoologijos sodą pasieksite tramvajumi nr. 11.

Vieta: Meža prospekts 1

Darbo laikas: kasdien 10 – 19 val. Nedarbo dienos

Bilieto kaina: suaugusiems – 4Ls, vaikams nuo 4 m., studentams ir senjorams – 3Ls, yra specialių pasiūlymų šeimoms.

Daugiau informacijos rasite paspaudę čia.

Dar daugiau lankytinų vietų, rasite paspaudę štai čia.. 

Apie maistą. Rygoje viešintiems dažnai rekomenduojamas restoranas Lido. Patiekalų įvairovė ten tikrai didelė, o žmonių visuomet labai daug. Jei tikslas greitai ir skaniai pavalgyti – Lido tam puikiai tinka. O mes šįkart norėjome pavakarieniauti ramesnėje vietoje. Taip atsidūrėme kitame senamiesčio restorane (deja, jo pavadinimo neprisimenu). Ten padavėjas, beje, šiek tiek šnekantis lietuviškai, pasiūlė paragauti tradicinių kiaulienos šonkauliukų. Porcijos buvo išties didelės, o šonkauliukai labai skanūs. Deserto suvalgyti užsukome į restoraną, pavadinimu Salve. Užsisakiau juodos duonos, bruknių ir grietinėlės desertą. Skonis buvo labai įdomus. Jautėsi ir rūgštumas, ir kartumas, ir saldumas. Dar meniu mačiau ir Rigas Balzams Creme Brule. Šio deserto būtinai paragausiu, kai Rygoje lankysiuosi kitą kartą. Apskritai restoranas man patiko – graži, rami vieta, malonus aptarnavimas ir skanus maistas. 

Tradiciniai kepti šonkauliukai

Apie latvišką žurnalą ir šaltibarščius ne su bulvėmis. Parduotuvėje pagriebiau vieną latvišką žurnalą pavadinimu Virtuve. Jis pasirodė visai neblogas. Radau puikių receptų: pvz., šaltibarščius su sluoksniuotos tešlos apkepėlėmis. Išbandžiau ir labai patiko. Receptas paprastas, tiesiog vietoj bulvių, prie mėgstamų šaltibarščių patiekite sluoksniuotos tešlos apkepėles su pomidorais, mocarela ir pesto padažu. Kitaip, bet skanu. Pats tas kai vidurvasarį įprasti šaltibarščiai su bulvytėmis jau ima atsibosti. Savo eilės dar laukia špinatų vyniotinis (toks žalias žalias), pikantiškos morkų salotos (su rudu cukrumi, sezamo sėklomis ir lazdynų riešutais), vištiena medaus padaže ir latvių pasididžiavimas – varškės sūris su kmynais. Apie jį būtinai daugiau parašysiu vėliau. Vienintelis žurnalo minusas – plonas, besiglamžantis popierius. Reikės saugoti. 

Štai tokių užkepėlių prie šaltibarščių išsikepti rekomenduojama žurnale

Apie lauktuves. Lauktuvėms pirkome Rigas Balzams, Laima šokolado ir sausainių su karameliniu įdaru (riešutukų). 

Juodos duonos, bruknių ir grietinėlės desertas        

                                                 

Ir pagaliau - desertas. Šiek tiek paieškojusi ir peržvelgusi kelis receptus, priėjau prie štai tokio galutinio varianto. Kai kuriuose receptuose bruknės buvo pakeistos spanguolėmis ar net avietėmis. Vienuose naudojamas džemas, o kituose trintos su cukrumi uogos. Jei gaminsite, pasirinkite kas jums arčiau širdies. Jei atvirai, pagal šį receptą ruoštas desertas man patiko dar labiau, nei tas valgytas restorane. Juodos duonos trupiniai su cinamonu primena gardų meduolį, o lengva saldinta plakta grietinėlė suteikia gaivumo. Dar kartą pasikartosiu – labai skanu. 

2 porcijos

Reikės:

150 g sudžiuvusios juodos ruginės duonos

100 g bruknių džemo arba bruknių trintų su cukrumi

120 g grietinėlės (35 proc. riebumo)

cinamono

cukraus

vanilinio cukraus

Gaminimo eiga:

1.     Jei duona nėra visai sudžiuvusi ją keliasdešimt minučių padžiovinkite orkaitėje. Tuomet sutarkuokite arba sutrinkite maisto smulkintuvu. Sumaišykite su maždaug šaukštu cukraus, pagal skonį įberkite cinamono.

2.   Grietinėlę išplakite, sumaišykite, pagal skonį, su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Atminkite, kad ji neturėtų būti labai saldi.

3.      Imkite nedidelę lėkstutę, desertinę ar taurę ir sluoksniuokite. Pradėkite nuo duonos trupinių, tuomet dėkite trintas bruknes ar džemą, paskui grietinėlę. Viršų apibarstykite duonos trupinukais.

Bus džiugu, jei kam šis įrašas pasirodys naudingas. Tiek norėjau papasakoti šįkart. O sekantį kartą daugiau apie mano vieną mėgstamiausių virtuvių - graikų.

Tarnaujanti pilvui estų virtuvė

Pilvas yra šeimininkas, o tu esi jo tarnas

(estų patarlė)

 

Estija – šiaurės Europos šalis, kurios krantus skalauja Baltijos jūra. Pietuose ji ribojasi su Latvija, o rytuose su Rusija. Estijos sostinė Talinas. Jai priklauso nemažai salų, kurių garsiausia Saaremaa. 

Pasak estų virtuvę studijavusios K. A. Karner estų patiekalai yra paprasti, o pati estų virtuvė - sezoninė, priklausanti nuo klimato ir geografinės padėties. Ilgus amžius estai buvo valstiečiais ūkininkais: rudenį  skersdavo avis ir valgydavo jų mėsą, žiemą – kiaulieną, pavasarį – veršieną. Kiti tipiški produktai  – juoda ruginė duona, kiauliena, bulvės ir pieno produktai. Kadangi šalis yra prie jūros ir turi daug ežerų, valgoma nemažai žuvies. Estijos virtuvei įtakos turėjo skandinavų, rusų ir vokiečių virtuvės. 

Tipiniai estų virtuvės patiekalai

Rosolje salotos su bulvėmis, burokėliais ir silke;

Maži nesaldūs pyragėliai su mėsos ar daržovių įdaru, dažnai patiekiami su sultiniu;

Įvairios žuvys. Populiariausios silkės. Taip pat mėgstamos stintos, unguriai, lašišos, plekšnės ir dauguma kitų.  Žuvys dažnai sūdomos, marinuojamos ar konservuojamos. Dažniausiai valgomos su bulvėmis.

Sriubos – barščiai, pupelių sriuba, raugintų kopūstų sriuba.

Keptos kiaulienos valgiai, pvz. kepta kiaulės koja ar šonkauliukai. Taip pat blood sausage (kažkas panašaus į mūsiškius kraujinius vėdarus). Tradiciškai kiaulienos patiekalai valgomi su bulvėmis.

Juoda ruginė duona. Ji Estijoje turi ypatingą vietą. Duonos jokiu būdu negalima išmesti, o nukritus ant žemės, reikia jos atsiprašyti. Taip pat estai kepa ir sodos duoną.

Desertai – mėgstami varškės sūreliai, kisielius, kama (toks miltų mišinukas dažniausiai valgomas su pieno produktais), kepami pyragai, populiarus medaus tortas. 

Šiek tiek apie gėrimus

Populiariausias alkoholinis gėrimas Estijoje yra alus. Estai alų gamina ne vieną amžių. Senovėje jis buvo laikomas puikiausiu mineralinių medžiagų, vitaminų ir energijos šaltiniu. Be alaus, mėgstama gira (gaminama su kadagio uogomis), midus. Degtinė gaminti buvo pradėta dar XV a. tačiau populiarumu taip niekuomet ir neaplenkė alaus. 

Dar vienas daugumai gerai žinomas iš Estijos kilęs alkoholinis gėrimas yra Vana Tallinn likeris. Jis buvo sukurtas 1960 m. ir simbolizuoja labiausiai branginamą istorinį ir kultūrinį estų paveldą – Talino senamiestį. Vana Tallinn likeris skanus ir geriamas vienas, ir maišomas kokteiliuose, ir pilamas į kavą. Pavyzdžiui man labai patinka Vana Tallinn kava, kuri pagaminama labai paprastai. Į stiklinę supilkite karštą kavą (su cukrumi ar be), į ją įpilkite 40ml Vana Tallinn likerio, pamaišykite. Ant viršaus dėkite šaukštą plaktos grietinėlės. Apibarstykite cinamonu, tarkuotu šokoladu arba kakava. Labai skanu. Daugiau kokteilių receptų su šiuo puikiu likeriu rasite čia.

Kiek patyrinėjusi estų virtuvę, šį kartą, aš kepiau estišką sodos duoną, troškinau karką, tamsaus alaus padaže,  ir viriau saldžią juodos duonos ir rabarbarų sriubą. 

Estiška sodos duona

Pasirodo sodos duona yra ne tik arių, bet ir estų tradicinės virtuvės dalis. Ji kepama iš miežinių ir kvietinių miltų, bei tradiciškai gardinama kmynais. Geras dalykas apie šią neįprasto skonio duonelę yra tas, kad ji labai greit paruošiama. Neužtruksite nė valandos. Kita vertus esu tikra, kad ji patiks ne visiems. Perspėju, nekepkite šios duonos, jei negalite pakęsti sodos skonio kepiniuose. O jei išmėginsite, valgykite dar šiltą su sviestu ir uogiene arba medumi. 

Reikės:    

250ml kefyro, pasukų arba pieno

1 kiaušinis

1 a.š. druskos

1 a.š. cukraus

2 v.š. aliejaus

1 a.š. kmynų

175 g miežinių miltų

90 g kvietinių miltų

1 a.š. sodos

Gaminimo eiga:

1.       Orkaitę įkaitinkite iki 200C.

2.       Dubenyje išmaišykite miežinius ir kvietinius miltus, bei sodą.

3.     Įmuškite kiaušinį, įberkite druskos ir cukraus, supilkite kefyrą (pasukas, pieną), aliejų ir suberkite kmynus. Išmaišykite, bet nepermaišykite, tik kol viskas susimaišys.

4.       Supilkite į riebalais pateptą nedidelę kvadratinę skardą ir kepkite 20 – 25 min.

Receptas iš nami-nami. 

Tamsiame aluje troškinta karka

Šį receptą radau K.A.Karner knygoje Estonian tastes and traditions. O knygos autorė jį gavo iš Tallinna Eesti Maja restorano darbuotojų Viido Polikarpus ir Eneken Uslov. Kiauliena ir alus – mėgstamas estų derinys. Šį receptą pamatęs, mane išbandyti paskatino mano draugas. Minkštutė, švelniai alumi kvepianti karka, man, ne didžiausiai kiaulienos ir alaus mėgėjai, kiek netikėtai, net labai patiko. Valgėme su virtomis šviežiomis bulvytėmis. 

Reikės:

3 v.š. aliejaus

maždaug 1kg svorio kiaulės karka (perkirsta į 4 dalis)

1 svogūnas

1 morka

1 lauro lapelis

3 gvazdikėliai

3 v.š. medaus

2 – 4 buteliai tamsaus alaus

1 a.š.druskos

keli juodųjų pipirų žirneliai

2 v.š. sviesto

2 v.š. miltų

Gaminimo eiga:

1.      Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir pakepinkite karką iš visų pusių. Išimkite iš keptuvės ir įdėkite į gilų kepimo indą su dangčiu.

2.       Toje pačioje keptuvėje pakepinkite smulkinta svogūna, kol jis taps permatomas.

3.     Į keptuvę, prie svogūnų sudėkite smulkintas morkas, medų ir visus prieskoniu (druską, pipirus, gvazdikėlius, lauro lapelį). Sumaišykite ir užpilkite ant kepimo inde gulinčios karkos.

4.       Į indą su karka supilkite alų. Jo reikės tiek, kad visiškai apsemtų mėsą. Tai priklausys nuo indo, kuriame norite kepti. Man užteko 2 butelių alaus. Supylę, indą uždenkite dangčiu ir troškinkite 180C orkaitėje 1,5 – 2 val., kol mėsyte taps minkšta.

5.       Prieš karkai baigiant troškintis nedidelėje keptuvėje ištirpinkite sviestą ir pakepinkite jį su miltais. Iškepusią mėsą išimkite, o likusį alaus padažą supilkite į puodą. Pastatykite ant ugnies, į jį sudėkite sviesto ir miltų košelę ir pavirkite 2 – 3 min., kol sutirštės. Štai jums padažas prie karkos. Skanu su šviežiomis virtomis ar keptomis bulvytėmis. 

 

Saldi ruginės duonos ir rabarbarų sriuba

Juoda duona Estijoje neretai naudojama ir desertuose. Dažniausiai juodos duonos sriuba verdama su razinomis, tačiau čia pateikiama lengvesnė, labiau vasarai pritaikyta jos versija. Receptas iš mano pamėgto nami-nami tinklaraščio. Ar ji patiks daugumai? Manau, kad ne. Ir nors toli gražu ne kiekvienas ragaudamas šią saldžią sriubą atspėtų, kad ji pagaminta iš ruginės duonos, skonis ir konsistencija yra, švelniai tariant, keistoki. Man sriuba buvo skani vos išvirusi ir atšalusi, o kitą dieną jau nebepatiko. Nevirkite šios sriubos jei nemėgstate juodos duonos, rabarbarų ir maisto atžvilgiu esate konservatyvus. O jei mėgstate išmėginti naujus ir neįprastus skonius – būtinai išmėginkite ir šį. 

Reikės:

400 g nuluptų rabarbarų

200 g juodos ruginės duonos

1 l vandens

100 g cukraus pudros

Cinamono lazdelė

Vanilinio cukraus ar ekstrakto

Gaminimo eiga:

1.    Duoną sulaužykite nedideliais gabalėliais, dudėkite į puodą pripiltą 1 l šalto vandens ir leiskite pabrinkti (apie 2 val.).

2.       Vandenį su duona dėkite ant ugnies ir iš lėto užvirinkite.

3.     Tuomet sudėkite nedideliais gabalėliais pjaustytus rabarbarus, suberkite cukrų, įdėkite cinamono lazdelę. Pavirkite sriubą apie 20 min., kartais vis pamaišydami.

4.       Nuimkite nuo ugnies. Pagardinkite vanile. Prieš patiekiant atšaldykite.

P.S. puikus būdas sunaudoti pradėjusią džiūti duonelę.

Tai tiek apie tarnaujančią pilvui virtuvę. Ji man pasirodė artima, o kartu ir kitokia. Įdomi ir paslaptinga. Kada nors tikiuosi išbandyti ir daugiau estų virtuvės patiekalų. O šįkart tiek.

P.S. Praėjusį savaitgalį buvau nuvykusi į kitą Baltijos valstybę - mūsų kaimynę Latviją. Nekantrauju pasidalinti Rygos įkvėptais receptais. Jau greit. 

Eikime pavalgyti duonos. Armėnijos virtuvė.

Armėnijos virtuvė yra viena seniausių ir turinčių giliausias tradicijas virtuvių. Jai įtakos turėjo turkų, persų, vidurinių rytų virtuvės, kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad jaučiama ir Viduržemio jūros, bei rytinės Europos šalių įtaka. Kaip bebūtų, Armėnijos virtuvė garsi beveik visame pasaulyje. Tam nemažai įtakos turi tai, kad dauguma armėnų gyvena išsibarstę po visą pasaulį. Kas gi nežino garsiųjų armėniškų šašlykų, arba plovo, arba lavašo. Pastarasis, šioje, vienoje seniausių virtuvių, užsitarnavęs net labai garbingą vietą. Lavašas yra plokščias nemažas paplotėlis, kepamas krosnyje, laikantis tradicijų, kurios pereina iš kartos į kartą. Apskritai duona Armėnijoje yra labai gerbiama. Armėnai nesako "eikime pavakarieniauti", jie sako "eikime pavalgyti duonos". 

Armėnijos virtuvės patiekalai:

Duonos: lavašas - plokščias paplotėlis, kepamas krosnyje; matnakašas (matnakash) - minkšta, apvali kvietinių miltų duona; choregas (choreg) - pailga duona, tradiciškai kepama per Velykas.

Ryžių patiekalai: ryžių plovas su aviena ar vištiena, paskanintas sviestu, cinamonu ir pipirais, bei troškintas sultinyje; plovas su daržovėmis, džiovintais vaisiais ir riešutais; plovas su vermišėliais, ruošiamas kaip garnyras prie mėsos patiekalų; šafraninis plovas, pagardintas rožių vandeniu ir šafranu, patiekiamas per vestuves.

Daržovių patiekalai: įvairios marinuotos daržovės; salotos; alyvuogės ir riešutai alyvuogių aliejuje su citrinų sultimis ar actu; įvairūs vegetariški troškiniai; orkaitėje kepta apkepėlė su keptais baklažanais, jautienos ar avienos faršu ir pomidorais; ilgai troškinamos įvairios daržovės su mėsa, pagardintos pomidorais ir mėtomis; įvairios įdarytos daržovės, pvz. vynuogių lapai įdaryti ar ryžiais ir mėsa.

Mėsos ir daržovių troškiniai: avinžirnių piurė, pagardinta mėsa, sultiniu ir svogūnais; porai troškinti su jautiena ar aviena ir patiekiami su citrinų - kiaušinių padažu; jautienos ar avienos troškinys su česnakais, actu ir aitriaisiais pipirais.

Kepta mėsa: krosnyje kepti įvairūs mėsos patiekalai (horovacai); įvairūs mėsos kukuliai (dažnai įdaryti, pvz. sūriu).

Žuvis: kepta su česnakais, alyvuogių aliejumi, pomidorais ir citrina.

Sriubos: ryžių ir citrinų; lęšių; sriubos su jogurtu.

Sūris valgomas kaip užkandis, įdaras įvairiuose kepiniuose.

Džiovinta sūdyta jautiena, žinoma kaip basterma.

Saldumynai: vaisiai ir sūriai; baklava; įvairūs sausainiai su sezamu; kepiniai su prieskoniais ir riešutais; chalva.

Gėrimai: armėniškas brendis (konjakas), puikiai žinomas Ararat; taip pat raudonas ir baltas vynas; arbata ir kava.

Šią savaitę aš gaminau: muskatinį pyragą su šalta armėniška arbata, vištienos šašlykus su ryžių plovu, bei plokščia duonelę su sūriu ir svogūnais Banerov Hatz.

Muskatinis pyragas ir šalta cinamoninė arbata

Šis pyragas įdomus tuo, kad susideda iš kelių dalų: traškios apačios, bei minkštučio vidaus. Jei mėgstate muskatą, jis tikrai vertas dėmesio. O jei nežinote ar mėgstate, pamėgsite.

Reikės:

2 st. cukraus (geriau rudo);

2 st. miltų;

1 a.š. kepimo miltelių;

1/2 a.š. sodos;

100 g sviesto;

1 st. pieno;

1 kiaušinis;

1 a. š. malto muskato;

žiupsnelis druskos;

cinamono.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių. Nedidelę kepimo skardą (manoji 26x19 cm) ištepkite sviestu. Į didelį dubenį persijokite miltus, įdėkite kepimo miltelių, žiupsnelį druskos ir viską sumaišykite. Tuomet sudėkite kubeliais pjaustytą šaltą sviestą ir pasidarbuokite pirštais, darydami trupinius. Kuomet trupiniai padaryti, sudedame cukrų ir dar kartą viską gerai išmaišome. Tuomet trupininę masę padalijame per pusę. Pusę dedame į skardą ir prispaudžiame. Sodą suberiame į pieną, ten pat įmušame kiaušinį ir sudedame maltą muskatą. Pieno mišinį supilame į likusią trupininę masę. Dabar viską gerai išmaišome ir pilame į kepimo skardą ant kitos tešlos. Viršų šiek tiek pabarstome cinamonu ir dedame kepti maždaug 45 minutėms. Pyragui iškepus jį orkaitėje palaikome dar apie 10 minučių. Išėmus jei yra noro dar galime apibarstyti cinamonu.

Prie pyrago galite pasimėgauti šalta cinamonine arbata. Į puodą supilame 8 puodelius vandens, įdedame 2 cinamono lazdeles, 4 gvazdikėlius, užverdame ir paverdame apie 10 minučių. Tuomet nuimame nuo viryklės, išgriebiame prieskonius. Įdedame cukraus ir išmaišome (arba galime ir nedėti, jei nemėgstame saldžiai). Atšaldome šaldytuve. Patiekiama aukštose, pilnose ledo stiklinėse.

Pyrage man labai patiko tas muskatinis prieskonis. Vienai mano sesei jis pasirodė per saldus (jei nemėgstate labai saldžiai, sumažinkite cukraus kiekį). O kita pasakė: "Labai skanu, primena manų košę, tik kitaip...". Dar vienas pastebėjimas, skanesnis jis buvo kitą dieną. O arbata tikrai patiks visiems cinamono gerbėjams. Ir nors ji šalta, o dabar žiema, ši arbata kažkaip šildo...

Armėniškas vištienos šašlykas ir ryžių plovas

Armėniški šašlykai dažniausiai kepami tam tikroje krosnyje, kartu su daržovėmis. O šie iš naminės kepsninės, tačiau taip pat nepaprastai skanūs. Visa paslaptis - nuostabus armėniškas marinatas vištienai, kurį pasigaminti visai visai paprasta. O ryžiai stebina tuo, kad lėkštėje gražiai draugauja su vermišėliais. Puikūs pietūs pasiilgusiems vasaroms.

Reikės:

1/2 st. alyvuogių aliejaus;

pusės citrinos sulčių;

1 a. š. druskos;

1 a. š. čiobrelio;

1 a. š. mairūno;

1/2 a. š. juodųjų pipirų;

1 sk. česnako;

1/4 st. petražolių;

1 kg vištienos krūtinėlių (arba avienos mėsos).

Visus produktus (išskyrus mėsa) sumaišyti. Mėsą supjaustyti gana dideliais gabalėliais, ant jos užpilti marinatą, viską pamaišyti, uždengti ir padėti į šaldytuva 24 - 48 val. Mėsą nusausinti, užmauti ant išmirkytų vandenyje medinių iešmelių (jei visas procesas vyksta namuose) ir kepti kepsninėje ar orkaitėje, kol mėsa bus iškepusi.

Ryžių plovui dideliame puode storu dugnu ištirpdyti 2 v. š. sviesto, sudėti 1/2 st. mažais gabaliukais sulaužytų vermišėlių (ilgų, plonų makaronų) ir ant mažos ugnies pakepinti iki kol makaronai taps šviesiai auksinės spalvos. Sviestas jokiu būdu neturi paruduoti. Tuomet sudėti 1 st. ryžių ir dar minutę pakepinti. Viską užpilti 2 st. vištienos (ar daržovių) sultinio, užvirti, sandariai uždengti dangčiu ir pavirti apie 15 min. Nedarinėti dangčio. O išvirus leisti kelis minutes dar pastovėti.

Jau seniai nebuvau valgiusi tokių skanių pietų. Mėsa buvo minkštutį ir sultinga. Bet vis dėlto labiausiai nustebino ryžiai. Labai paprastai paruošiami ir labai skanūs. Makaronai su ryžiais tikrai puikiai sutaria.

Duona su sūriu ir svogūnais Banerov Hatz

Šios duonelės receptą radau vienos armėnų kilmės mergaitės tinklaraštyje. Ji rašo, kad šitaip duoną kepti išmoko iš savo senelės. Principas paprastas - mielinė tešla (panaši į picos) iškočiojama tokio storio, kokio patinka, ant jos uždedamas svogūnų ir kelių sūrių įdaras ir iškepama orkaitėje. 

Tešlai:

1 a. š. sausų mielių;

450 g miltų;

1 v. š. aliejaus;

1/2 a. š. druskos;

1 st. vandens.

Mieles ištirpinti keliuose šaukštuose drungno vandens. Į didelį dubenį persijoti miltus, supilti aliejų, įdėti druskos, įpilti ištirpusias mieles ir stiklinę vandens (arba tiek kiek reikia, kad išminkyti tešlą). Išminkyti tešlą. Minkyti reikėtų apie 5 minutes. Dėti ją atgal į didelį dubenį, uždengti ir leisti valandėlę ramiai pastovėti šiltoje vietoje. 

Įdarui:

150 g varškės;

250 - 300 g svogūnų;

30 g sūrio su mėlynu pelėsiu;

saujelė parmezano ar džiugo sūrio;

1/4 a. š. kumino (indiško kmyno);

1/4 a. š. maltos paprikos;

1 v. š. raudonėlio;

1 - 2 v.š. paprikų arba pomidorų padažo;

alyvuogių aliejaus.

Viską gerai išmaišyti.

Duoną iškočioti i didelį stačiakampį. Kad tilptų į didelę, dažniausiai orkaitėje esančią skardą. Skardą ištiesti kepimo popieriumi ir apibarstyti miltais. Uždėti iškočiotą tešlą ir ant viršaus užtepti pagamintą įdarą. Kepti 190 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20 minučių. Patiekti supjausčius i nemažus kvadratus.

Kadangi tai buvo mano pirma kada nors kepta duona, nepatikti ji tiesiog negalėjo. Iš nurodytų produktų išeina tikrai didelis gabalas duonos. Iš pirmo žvilgsnio gali kažkiek priminti picą, nors man visai nebuvo panašu. Vien jau dėl naudojamų prieskonių, ypatingai kumino. O jau tas kvapas virtuvėje. 

Kas iš armėnų virtuvės man patiko labiausiai? Tai, kad buvo nemažai pirmų kartų. Pirmas kartas kepant duoną (ir dar kokią skanią), pirmas kartas, kai atradau makaronų ir ryžių draugystę, pirmas kartas kai šašlykus kepiau namuose, pirmas kartas kai viriau arbatą be arbatžolių... Ir nors viskas buvo labai gardu, vis gi labiausiai man patiko vištienos šašlykai (tikrai labai puikus marinatas) ir paprastas armėniškas plovas. 

Naudojausi šiuo tinklaraščiu , šia knyga , radau receptą čia , šiek tiek informacijos čia .