Per Vėlines buvome nuvykę į senelio kaimą. Tokios nedidelės išvykos, aplankant mirusių artimųjų kapus, pabendraujant su giminaičiais ir pamatant, kad žmonės gyvena ir kitaip, mane labai ramina ir nuteikia pozityviai. Mieste tiek daug veiksmo bei streso, o ten - nuostabi ramybė. Mane žavi nedideli kuklūs nameliai, dėmesio trokštantys šunyčiai, kaimo garsai, o labiausiai draugiški ir linksmi žmonės. Sakysit idealizuoju? Galbūt, bet toks mūsų kaimas yra mano akimis.
O po Vėlinių imu laukti pačių gražiausių šeimos švenčių – Kūčių ir Kalėdų. Šie keli mėnesiai iki jų būna nuostabūs. Oi kiek džiaugsmo man teikia vaikščiojimas po parduotuves ieškant dovanėlių, šventinio meniu planavimas, meduolių kepimas, eglutės puošimas, namų dekoravimas, kalėdinių dainų klausymas, o labiausiai laimingi žmonių veidai.
Per šventes daug dėmesio mūsų šeimoje skiriama ir tradicijoms: Kūčių stalą klojame balta staltiese, po ja dedame šieno, vakarieniauti sėdame pasirodžius Šiaurinei žvaigždei, ruošiame 12 patiekalų... Būtent apie šventinius valgius ir noriu pakalbėti. Apie lietuviškus šventinius valgius, jei tiksliau. Neseniai man kilo idėja išmėginti ir aprašyti ką lietuvoje seniau (o gal ir iki šiol) žmonės ruošia ir deda ant Kūčių ir Kalėdų stalo. Pradėsiu nuo mano senelės mėgstamiausios sėmenynės.
Sėmenynė
Pirmiausia pasakysiu, kad mano senelės vardas yra Viktorija, ji gimė 1933 m., Papilėje, Akmenės r. Ji labai mėgsta pasakoti apie savo vaikystę ir jaunystę, o aš labai mėgstu jos klausytis. Nemažai lietuviškų receptų, kuriuos čia patalpinsiu, sužinojau būtent iš jos.
Paklausiu senelės, ką jos vaikystėje gamindavo Kūčioms ir Kalėdoms. Ji nusišypso. „Geriausiai prisimenu sėmenynę“ – sako. Aš, deja, nelabai suprantu. „Ką, ką tokią“ – paklausiu. O ji nedaugžodžiavusi padiktuoja man receptą.
Reikės:
linų sėmenų
svogūno
druskos
Gaminimo eiga:
1.Sėmenis perrinkti, sudėti į sausą keptuvę ir paspirginti, kol apskrus. Dar šiltas sugrūsti. Didžiausi tinginukai parduotuvėje gali nusipirkti jau sugrūstų sėmenų.
2.Svogūną susmulkinti ir pakepinti ant kiaulės taukų arba aliejaus, jei taukų neturite ar nenorite naudoti. Prieš baigiant į keptuvę sudėti sėlenas, įberti druskos ir viską gerai išmaišyti.
3.Patiekti su karštomis, su lupena virtomis bulvėmis.
Mano komentaras. Niekuomet nebūčiau patikėjusi, kad šis patiekalas gali būti toks skanus. Man labai labai patiko. Neriui buvo truputi sausą, tad patariau, ant šiltų bulvių užsidėti sviesto.
Dar šis tas. J. Uginčienė knygoje „Žemaičių valgiai“ ir N. Marcinkevičienė knygoje „Metai už stalo“ beveik identišką valgį vadina spirgyne. O jei linų sėmenis pakeisite kanapių sėklomis, išeis valgis pavadinimu – spirgutis.
