Šokoladas, vafliai, bulvytės, alus, midijos, kas? Belgija!

Belgija – šalis Vakarų Europoje. Iš šonų ją supa Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija ir Liuksemburgas. Krantus skalauja Šiaurės jūra. Šalyje gyvena olandiškai kalbantys flamandai, bei prancūzakalbiai valonai. Flamandų virtuvė panaši į kaimynų olandų, o valonų į šiaurės Prancūzijos. Šiuolaikinė belgų virtuvė turi olandų, vokiečių ir prancūzų virtuvių elementų. Apskritai, labai įdomus belgų ir prancūzų santykis, kuomet kalbama apie maistą. Skaitant belgų tinklapius ir tinklaraščius apie jų nacionalinę virtuvę, neretai jaučiasi nusivylimas tuo, kad jie yra tarsi palikti prancūzijos šėšėlyje. Tai suprantama, juk belgų atradimas ir pasididžiavimas keptos bulvytės vadinamos prancūziškomis (french fries), o ne belgiškomis. Ir ne kiekvienas žino, kad visai ne dėl to, jog jos pradėtos gaminti Prancūzijoje. Arba tas faktas, kad gurmanų vertinamų restoranų Belgijoje yra net daugiau nei prancūzijoje, tačiau vargu ar daugelis apie tai žino. Bet kokiu atveju belgai tikrai turi kuo didžiuotis, toliau apie tai kas valgoma šioje šalyje.

Belgų mėgiamiausi:

Bulvių patiekalai: bulvės valgomos virtos, keptos, grūstos; mėgstama bulvių ir porų košė.

Midijų patiekalai: midijos vyne, su sviestu su petražolėmis, užkeptos su sūriu.

Waterzooi: nacionalinis belgų patiekalas ruošiamas iš paukštienos arba žuvies su daržovėmis.

Troškiniai: mėsos ir daržovių, dažnai ruošiami su vynu arba alumi, pvz. triušiena su džiovintomis slyvomis ir alumi arba vyne troškinta jautiena.

Šalti mėsos patiekalai: triušiena, vištiena ar veršiena drebučiuose; užtepėlė su kepenėlėmis.

Žuvies patiekalai: ungurys žaliajame padaže; gėlavandenės žuvys actu pagardintuose drebučiuose.

Kepiniai: pyragai, vaisiniai pyragai, vyniotiniai, kruasanai, vafliai, sausainiai.

Šokoladas: į Belgiją verta vykti jau vien dėl šio skanėsto, ten šokoladas gaminamas remiantis senomis tradicijomis, visokiausių rūšių ir formų. O čia  galite pasiskaityti, ką šalyje turėtumėte aplankyti ir nuveikti, jei esate tikras šokoladoholikas. 

Gėrimai: vaisių sultys, pienas, kava, arbata, šokoladas, daugybė rūšių alaus, daugybė rūšių vyno.

Belgiškos (prancūziškos) bulvytės

Priešingai paplitusiai nuomonei (ir pavadinimui) prancūziškos bulvytės iš tiesų yra belgų atradimas. Pradėjusi domėtis kodėl bulvytės vadinamos prancūziškomis (french), o ne belgiškomis paaiškinimų radau nemažai. Vis gi, mano nuomone, tinkamiausias būtų šis: anglų kalboje žodis french reiškia (bent jau seniau reiškė) ne tik prancūziškas ir pan., bet turėjo ir kitą reikšmę – supjaustytas pailgomis juostelėmis. Tačiau jei manote, kad pakanka plonomis lazdelėmis supjaustyti bulves ir jas pakepinti karštame aliejuje, klystate. Tinklapis belgianfries.com  pateikia štai tokius požymius, kokios turėtų būti tikros belgiškos bulvytės: 1. Šviežiai pjaustytos, netaisyklingos formos; 2. Keptos du kartus; 3. Minkštos viduje ir traškios išorėje; 4. Turi aiškiai jaustis bulvės skonis; 5. Mažiausiai 10 mm storumo. O taip pat rekomenduojama patiekti jas susuktame popieriuje ir valgyti su majonezu.

Tai gi, kaip skaniai iškepti tikras belgiškas bulvytes:

1. Bulves nuskusti, supjaustyti 10 mm storumo, netaisyklingos formos juostelėmis. Bulvytes perplauti šaltu vandeniu ir gerai nusausinti. Kepamos bulvytės privalo būti sausos!
2. Gilioje keptuvėje aliejų įkaitinti iki 160 laipsnių. Tuomet į aliejų dėti tik saują bulvyčių. Jei vienu metu kepsite daugiau, aliejus atvės ir bulvytės bus persisunkusios riebalų. Kepkite, vis pamaišydami, maždaug 5 minutes.
3. Iškepusias sudėkite ant popierinių rankšluosčių. Palikite bent 30 minučių.
4. Prieš pat patiekiant aliejų įkaitinti jau iki 190 laipsnių. Suberti bulvytes ir pakepinti  dar 2 – 3 minutes, kol taps auksinės spalvos.
5. Taip iškeptos bulvytės turi būti minkštos viduje ir traškios išorėje. Apibarstyti druska ir patiekti su majonezu.

Skaniai iškepti bulvytes pasirodo nėra taip paprasta. Man pavyko ne iš pirmo karto. Bet įdėjus šiek tiek pastangų pavyksta puikiai. Bulvyčių mėgėjai tikrai turėtų pasinaudoti aukščiau pateiktais patarimais.

Cikorija užkepta su kumpiu ir sūriu

Baltuoju auksu ir didžiausia belgų dovana pasauliui vadinama daržovė iš tiesų patiks ne kiekvienam. Ši, kartoko skonio, šiek tiek kartųjį šokoladą primenanti, lapinė daržovė, turi daug reikalingų vitaminų ir mineralų, o 1 cikorijos lape, tik 1 kalorija. 

4 porcijoms reikės:

8 nedidelių arba 4 didelių cikorijų

1 v. š. citrinos sulčių

8 dideli griežinėliai kumpio

muskato (geriau šviežiai tarkuoto)

1 st. tarkuoto sūrio (pvz., Čederio)

50g sviesto

Gaminimo eiga:

1. Cikorijas nuplauti. Nupjauti cikorijos kietąjį galą ir mažu peiliuku išimti kietą šerdį. Jei cikorijos didelės, perpjauti jas išilgai per pusę.
2. Į verdantį sūdytą vandenį įspausti citrinos sulčių, sudėti cikorijas ir virti apie 20 minučių.
3. Išvirusias nusausinti ir palikti kiaurasamtyje, kol atvės.
4. Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių.
5. Atvėsusias cikorijas apvynioti kumpio griežinėliu ir dėti į sviestu išteptą kepimo indą. Apibarstyti muskatu. Sudėti tarkuotą sūrį. Uždėti keletą gabalėlių sviesto.
6. Kepti orkaitėje 30 min. Patiekti su virtomis bulvėmis.

Net neatsimenu kada paskutinį kartą taip mėgavausi maistu. Labai skanu, sotu, įdomu, dar neragauta, tiesiog nepamirštama. Cikorijos ragavau pirmą kartą ir tai, neabejotinai, buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, gal tiksliau kąsnio. Jau pririnkau nemažą krūvelę receptų, kuriuos bandysiu gaminti su šia nepaprasta daržove.

Belgiški vafliai

Belgijoje yra nemažai skirtingų vaflių tipų – Briuselio vafliai, Lježo vafliai, vafliai su sirupu (stroopwafel) ir kt. Belgiški vafliai kepami su mielėmis, į juos taip pat dedama plaktų kiaušinio baltymų. O štai ir graži istorija iš kur šie vafliai kilo ir kaip apie juos sužinojo visas pasaulis. Tokius vaflius kepė Briuselyje gyvenanti pora – Morisas Vermešas ir jo žmona, kurios pavardė niekur nėra minima. Visai prieš II pasaulinį karą, jie sugalvojo kepti vaflius su mielėmis. 1960 m. pora pristatė savo vaflius per pasaulinę mugę vykusią Briuselyje. Jiems sekėsi puikiai. Morisas su žmona atidarė keletą restoranų, kuriuose pardavinėjo savo sukurtus vaflius. Po keliu metų, Morisas ėmė pardavinėti vaflius kitos pasaulinės mugės metu, kuri vyko Niūjorke, JAV. Pamatęs, kad amerikiečiai net nenutuokia kur tas Briuselis yra, ėmė vadinti savo vaflius - belgiškais vafliais. Štai todėl ir mes šiuos vaflius iki šiol vadiname belgiškais. 

 Reikės:

30 g šviežių mielių

3 st. pieno

3 dideli kiaušiniai (tryniai atskirti nuo abltymų)

¾ st. lydyto sviesto

½ st. cukraus

vanilės ekstrakto

4 st. miltų

Gaminimo eiga:

1. 1 st. pieno šiek tiek pašildyti ir jame ištirpinti mieles.
2. Dideliame dubenyje lengvai paplakti kiaušinių trynius su ½ puod. pieno ir lydytu sviestu. Tuomet supilti pieną su ištirpintomis mielėmis, suberti cukrų.
3. Po truputi, pakaitomis, supilti pieną ir suberti miltus, nuolat maišant mediniu šaukštu.
4. Baltymus išplakti iki standžių putų ir pamažu įmaišyti į vaflių tešlą.
5. Dubenį su tešla (nepamirškite, jis turi būti didelis) uždengti švariu virtuviniu rankšluosčiu ir palikti 1 – 2 val., kol tešla pakils dvigubai.
6. Blynus kepti vaflinėje. Patiekti apibarstytus cukraus pudra, su plakta grietinėle ir šviežiais vaisiais ar uogomis.

 Tiesą sakant ilgai dvejojau ar kepti šiuos vaflius, nes, deja, neturiu tikros belgiškų vaflių keptuvės. Tačiau, vis dėlto, nusprendžiau kepti su tokia kokią turėjau. Išmėginti belgišką virtuvę ir neparaugauti vaflių? Nesąmonė! Turiu pasakyti, kad pirmą kartą vaflius gaminau su mieline tešla ir jie gavosi visai kitokie nei valgyti prieš tai. Vafliai buvo minkštučiai, bet jautėsi ir traškus paviršius. Skanu, skanu, skanu. Bet ką jau čia. Pamėginkite patys ir įsitikinsite.

Belgijos virtuvė nuostabi. Daug gėrio joje galima rasti. Man šįkart labiausiai patiko cikorijų apkepėlė su kumpiu ir sūriu. Neįprastas, naujas ir idomus skonis. Tai tiek šiam kartui.

Mūsų kaimynės - Baltarusijos virtuvė

Baltarusija yra Rytų Europos šalis, kuri iki 1991 m. priklausė Sovietų sąjungai. Pažodžiui verčiama kaip baltoji  Rusiją, šalis savo kultūra išties labai panaši į didžiąją Rusiją. Baltarusijos virtuvė taip pat turi lenkų, ukrainiečių, totorių ir lietuvių virtuvių elementų. 

Pagrindinis Baltarusijos virtuvės produktas yra bulvės. Žinoma daugiau nei 300 šalyje ruošiamų receptų, kur šios daržovės užima svarbią vietą. Šalyje apie jas net kuriamos dainos, rašomos eilės. Yra nemažai restoranų, kurie specializuojasi ruošdami patiekalus iš bulvių. Žymiausias nacionalinis baltarusų patiekalas bulviniai blynai, kepami iš stambiai tarkuotų bulvių – draniki. Kitos populiarios daržovės – burokėliai, morkos, kopūstai. Mėgstamiausia mėsa – kiauliena. Taip pat valgomi sūdyti lašiniai, įvairios dešros ir dešrelės. 

Tipiški patiekalai:

Bulvių patiekalai: jau minėti draniki – bulviniai blynai. Kartais įdaromi grybais ar mėsa. Mėgstami ir bulvių kukuliai, bulvių košė bei daugybė kitų bulvinių patiekalų.

Sriubos: burokėlių ir kopūstų sriuba (barščiai); šaltibarsčiai; raugintų kopūstų sriuba su grybais.

Salotos: įvairios salotos iš burokėlių, kopūstų ir kitų daržovių, dažnai su kiaušiniais, gardinamos grietine ar majonezu.

Mėsos patiekalai: kiaulienos troškinys su dešra; jautiena įdaryta daržovėmis (zrazai); koldūnai su mėsa; įvairios dešros ir dešrelės.

Daržovių patiekalai: pupelių tyrė; žirniai su spirgučiais; įdaryti kopūstai.

Desertai: įvairūs tortai; vaisiniai pyragai; kisielius.

Gėrimai: mėgstama gira; beržų sula; rūgpienis; žolelių arbatos; kava; alus; degtinė, krambambulia (alkoholinis gėrimas ruošiamas iš degtinės, medaus ir prieskonių).

Aš šią savaitę gaminau populiariuosius bulvinius blynus – draniki, labai skanų mėsos troškinį, bei kepiau varškės pyragą.

Bulviniai blynai – draniki

Pats populiariausias ir tipiškiausias baltarusų patiekalas yra bulviniai blynai, vadinami draniki. Nieko šis receptas nenustebins, bet rašyti apie Baltarusijos virtuvę ir nepagaminti šio patiekalo būtų tikras nusikaltimas.

Blynams:

4 vidutinio dydžio bulvės;

2 v. š. miltų;

1 kiaušinis;

citrinos sulčių;

druskos, pipirų;

aliejaus.

Įdarui:

džiovintų grybų;

1 svogūno;

druskos.

1.  Pirmiausia pasiruošiame įdarą. Grybus nuplauti ir šaltame vandenyje pamirkyti 3 – 4 valandas. Tuomet juos dar kartą nuplauti. Vėl užpilti vandeniu, dėti ant ugnies ir virti apie valandą. Išėmus smulkiai supjaustyti ir sumaišyti su smulkiai pjaustytu pakepintu svogūnu.

2.   Bulves nulupti ir sutarkuoti stambia tarka. Į tarkius įspausti šiek tiek citrinos sulčių, įmušti kiaušinių, suberti miltus, įberti druskos ir pipirų. Viską gerai išmaišyti.

3.   Rankomis formuoti blynelį, ant jo dėti grybų įdarą ir uždėti dar šiek tiek tarkių tešlos. Paspausti ir rankomis suformuoti blyną. Kepti įkaitintoje keptuvėje su aliejumi. Išėmus sudėti ant popierinių rankšluosčių, kad sugertų riebalų perteklių. Patiekti su grietine.

Ką gi galima pasakyti apie bulvinius blynus. Turbūt visi esame juos kepę, ragavę, pamėgę arba ne. O jei kažkas ieškos bulvinių blynų recepto ir atras šį, tikrai rekomenduoju juo pasinaudoti.

Mėsos troškinys

Šis troškinys dažniausiai patiekiamas su bulvėmis arba kaip padažas ant bulvinių blynų. Porcija keturiems.

 aliejaus;

2 svogūnai;

400 g kiaulienos;

100 g rūkytos ar vytintos dešros;

1 kupinas šaukštas miltų;

1 ½ puod. vandens arba sultinio;

2 lauro lapai;

200 g grietinės;

Druskos ir pipirų

1.    Keptuvėje įkaitinti aliejų. Smulkiai supjaustytus svogūnus pakepinti ant vidutinės ugnies. Svogūnai turi ne tapti permatomais, bet patamsėti, paruduoti. Išimti iš keptuvės.

2.  Dabar į keptuvę sudėti vidutinio dydžio kubeliais pjaustytą kiaulieną, bei nedideliais kubeliais pjaustytą dešrą. Pakepinti kol mėsa paruduos.

3.   Į keptuvę prie mėsos dėti šaukštą miltų ir gerai išmaišyti. Pamažu, maišant supilti vandenį ar sultinį. Tuomet į keptuvę sudėti prieš tai pakepintus svogūnus, įdėti lauro lapelį.

4.    Uždengus, ant mažos ugnies troškinti apie 30 minučių. Prieš baigiant troškintis, supilti grietinę, jei reikia įdėti druskos (atsargiai nepersūdykite, ypatingai jai naudojote sūrų sultinį), pipirų.

Varškės pyragas

Paprastas ir lengvai pagaminamas pyragas. Baltarusioje mėgstamiausi pyragai tokie, kaip ir pas mus: su varške, su obuoliais, kakaviniai. 

400 g varškės;

2 v. š. grietinės;

1 st. cukraus;

vanilinio cukraus;

2 kiaušiniai;

2 st. miltų;

1 a. š. kepimo miltelių;

125 g sviesto.

1.       Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių. Apvalią kepimo formą ištepti sviestu. Manoji buvo 26 cm.

2.       Dubenyje sumaišyti varškę, grietinę, kiaušinius ir ½ st. cukraus.

3.      Į kitą dubenį įtarkuoti sviestą, sudėti miltus, kepimo miltelius, likusią ½ st. cukraus ir vanilinį  cukrų. Viską trinti pirštais, kol masė taps smėlio konsistensijos.

4.      Pusę „smėlinės“ tešlos dėti į kepimo skardą. Prispausti. Tuomet supilti varškės masę. Ant jos - likusią „smėlinę“ tešlą.

5.       Kepti įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių. Dar šiltą supjaustyti ir patiekti.

Labai mėgstu varškės pyragus. Šis tikrai labai paprastas ir skanus. Vienas tokių kuriuos gali kepti nors ir kasdien, nes greita, nebrangu ir labai gardu.

Tai tiek šiandien apie Baltarusijos virtuvę. Galbūt nieko naujo ir nepapasakojau, bet kartais taip gera tiesiog prisiminti kažką pamiršta sena. Pavyzdžiui bulvinius blynus. Kaip bebūtų, savaitė buvo labai skani. O skaniausiu šįsyk tituluoju mėsos troškinį, už tai, kad nustebino. Bet jei niekuomet nekepėte panašaus į šį varškės pyrago, taip pat rekomenduoju pamėginti. Jau keli žmonės, kurie ragavo, paprašė recepto. Ir buvo maloniai nustebę, kai pamatė kiek mažai produktų, darbo ir laiko jam reikia.

Jau paskutinė A. Nedietinė Austrijos virtuvė.

Austrijos virtuvė laikoma viena geriausių pasaulyje. Austrai nepaprastai didžiuojasi Vienos šniceliu (tikrasis tik iš veršienos!). Šalis garsi savo gardžiais kulinariniais gaminais. O kavos mėgėjai nuvykę į Austriją pasijunta tarsi rojuje.

Austrijos virtuvė labai įvairi, įmantri ir soti. Ji - tai palikimas Austrijos – Vengrijos imperijos, atspindinti etninės virtuvės įvairovę, o taip pat turinti ir vokiečių, italų, slovėnų, vengrų bei turkų virtuvių elementų. 

Kiekviename Austrijos regione gaminami gana skirtingi patiekalai. Štai, pvz., Burgenlandijoje populiariausias patiekalas yra polenta (įvairiai ruošiama kukurūzų miltų košė), Štirijoje mėgstami blyneliai iš grikių miltų, o Tirolio regione įvairiausių rūšių virtinukai.

Dar keletas Austrijoje mėgstamų patiekalų:

Mėsos patiekalai: virta jautiena (tafelsiptz); vištienos kepsniai (wiener backhendl); veršienos kepsniai (wiener schnitzel).

Mėsos ir daržovių troškiniai: veršienos guliašas, dažniausiai su svogūnais, paprikomis,morkomis ir bulvėmis (vengrų virtuvės įtaka).

Sūrio valgiai: makaronai įdaryti sūriu (kaesnudel).

Kukuliai, saldūs ir pikantiško skonio: bulviniai kukuliai; kukuliai su šonine; kukuliai su varške ir abrikosais.

Sriubos: iš įvairios rūšies mėsos, gardintos žolelėmis, pvz. sriuba iš kiaulės kojos (klachlsuppe).

Desertai: štrudelis (su varške, obuoliais ar kitais vaisiais); orkaitėje keptas blynas, patiekiamas su vaisių ar uogų padažu (kaiserschmarrn); įvairūs įdaryti susukti lietiniai (palatschinken); įdarytos spurgos (krapfen).

Tortai ir pyragai: biskvitinis daugiasluoksnis tortas su šokoladiniu įdaru ir karamele (dobos torte); riešutinis pyragas su aviečių įdaru (Linzer torte); šokoladinis tortas su abrikosų džemu (Sacher torte).

Gėrimai: itin mėgstama įvairių skonių kava, pvz. šalta kava su ledais ir plakta grietinėle arba labai stipri kava su romu; populiarus alkoholinis gėrimas Jagatee gaminamas iš stiprios juodos arbatos, romo, degtinės ir raudono vyno; mėgstami vynai, ypatingai vietinis baltas vynas; taip pat karštas vynas su įvairiais prieskoniais.

Šią savaitę išsirinkti ką gaminti buvo nepaprastai sunku. Norėjosi išmėginti viską. Galiausiai apsisprendžiau ir pasirinkau vieną prieš tai nematytą – negirdėtą – blynelius kaisersmarrn, vieną labai garsų – vienos šnicelį ir vieną girdėtą, bet dar niekuomet nemėgintą – Linco pyragą (Linzor torte). 

Imperatoriškieji blyneliai – Kaiserschmarrn

Kaiserschmarrn – vienas populiariausių austrų desertų, gaminamas iškiaušinių, miltų, cukraus ir razinų. Legenda byloja, kad pirmą kartą jis buvo paruoštas XIX a. imperatoriui Fransiui Džozefui pirmajam ir jo žmonai Elizabet. Imperatorienė buvo tiesiog apsėsta minties išlaikyti kuo lieknesnę taliją, todėl įsakė virėjui jai gaminti tik lengvus desertus. Tuomet virėjas patiekė imperatorių porai šiuos blynelius. Elizabet vis gi atsisakė valgyti, pareiškusi, kad blyneliai per daug kaloringi. Susierzinęs imperatorius pašmaikštavo „pažiūrėkime kokią nesąmonę (schmarrn) mūsų virėjas paruošė“. O toji nesąmonė imperatoriui labai patiko. Jis suvalgė ne tik savo, bet ir savo žmonos porciją. Nuo to laiko šie blyneliai imti vadinti kaiserschmarrn (imperatoriškąja nesąmone). 

  

Reikės:

5 kiaušinių

4 v. š. cukraus

žiupsnelio druskos

kelių lašų vanilės ekstrakto

2 v. š. grietinės

2 saujelių razinų ir 50 g romo ar apelsinų sulčių (jei mėgstate)

60 g miltų

sviesto

cukraus pudros

mėgstamos uogienės ar džemo

Gaminimo eiga:

1. Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių.

2. Jei naudojate razinas, jas 10 minučių pamerkite į romą arba apelsinų sultis. Išėmę kruopščiai nusausinkite.

3. Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. Baltymus kartu su cukrumi ir žiupsneliu druskos išplakite iki standžių putų.

4. Kitame dubenyje į trynius sudėkite grietinę ir pamaišykite.

5. Trynius sudėkite į baltymus, atsargiai išmaišykite.

6. Po truputį, vis atsargiai pamaišant, į kiaušinių masę įsijokite miltus. Gaunasi gan skysta, puri blynų tešla.

7. Keptuvėje ištirpiname sviestą. Supilame tešlą. Kepame ant nedidelės ugnies apie 8 minutes, kol apačia paruduos, o viršus sušils.

8.Ant keptuvės uždedame kepimo skardą (aš naudojau apvalią) ir į ją išverčiame blyną. Dedame į įkaitintą orkaitę ir kepame 10 min.

9. Blyną išverčiame į lėkštę. Naudodamiesi 2 šakutėmis arba pirštais suplėšome į kąsnio dydžio gabalėlius. Gausiai apibarstome cukraus pudra ir patiekiame su mėgstame uogiene ar uogų/vaisių padažu.

Blynai man patiko. Lengvučiai, minkštučiai, o didžiausias privalumas tas, kad nereikia ilgai prie viryklės stovėti. Apskritai blynų kepimas man atrodo pats nesmagiausias maisto gaminimo būdas. Stovi, lauki, vartai. Monotoniška. O čia truputi pakepei, įdėjai į orkaitę ir štai prašau gražus, purus blynas jau ir yra.

Vienos šnicelis 

Greičiausiai pats svarbiausias ir žinomiausias austrų virtuvės patiekalas yra Vienos šnicelis. Tradiciškai jis gaminamas iš plono, bet didelio muštos veršienos gabalėlio, kuris pirmiausia apvoliojamas miltuose, paskui pamirkomas kiaušiniuose, o galiausiai apvoliojamas džiuvėsėliuose ir kepamas įkaitintuose riebaluose. Visuomet patiekiamas su citrinos gabalėliu. Kartais į džiuvėsius net buvo beriama aukso dulkių, kad išgauti dar gražesnę spalvą. Šnicelis taip pat gaminamas iš kiaulienos arba kalakutienos, tačiau tuomet prie jo būtina pridėti „vom Schwein“ (iš kiaulienos) arba „von der Pute“ (iš kalakutienos). Taigiama, kad Austrijoje terminas „Vienos šnicelis“ yra saugomas net įstatymo, kuris taip leidžia vadinti tik iš veršienos pagamintą šnicelį. Yra daug skirtingų Vienos šnicelio variantų. Panašus kepsnys gaminamas Vengrijoje, Italijoje, Čekijoje, Lenkijoje. Galiausiai, jis labai panašus ir į mūsų karbonadą.

Reikės:

aliejaus kepimui

veršienos (arba kalakutienos, arba kiaulienos) gabalėlių po 100 – 200 g

kiaušinių

miltų

džiuvėsėlių

druskos, pipirų

Gaminimo eiga:

1. Mėsą išmušti. Gabaliukas turi būti didelis ir plonas. Įtrinti druska ir pipirais.

2. Iš abiejų pusių apvolioti miltuose, tuomet pamirkyi kiaušinyje, galiausiai džiuvėsėliuose ir kepti įkaitintame aliejuje, kiekvieną pusę po 3 – 4 min.

3. Išėmus uždėti ant popierinių rankšluosčių, kad sugertų riebalų perteklių.

4. Patiekti su citrinos griežinėliu, virtomis ar keptomis bulvėmis ir šviežiomis daržovėmis.

Labai skanus ir lengvai pagaminamas kepsnys. Aš savąjį gaminau iš kalakutienos krūtinėlės. 

Linco pyragas (Linzer torte)

Pasak kai kurių šaltinių Linco pyragas yra seniausias žinomas pyragas pasaulyje. Jo receptas rastas 350 metų senumo receptų knygoje. Kas sukūrė Linco pyrago receptą ir kas jį taip pavadino nėra žinoma. Žinoma, tik tiek, kad pavadinimas greičiausiai kilo nuo Austrijos miesto Linco (Linz). Pyragas kepamas iš maltų migdolų tešlos, aptepamas aviečių arba juodųjų serbentų uogienė, o jo viršus dekoruojamas tos pačios tešlos juostelėmis.

Reikės:

200 g miltų

¼ a. š. cinamono

žiupsnelio maltų gvazdikėlių

¼ a. š. druskos

1 citrinos žievelės

150 g migdolų

125 g cukraus

170 g minkšto sviesto

2 kiaušinių trynių

aviečių arba juodųjų serbentų uogienės

cukraus pudros apibarstymui

Gaminimo eiga:

1. Dubenyje sumaišyti miltus, druska, cinamoną, gvazdikėlius, įtarkuoti citrinos žievelę.

2. Migdolus sumalkite kartu su cukrumi.

3. Dar kitame dubenyje sviestą plakite kol taps minkštas ir purus. Sudėkite migdolus su cukrumi ir dar paplakite kol viskas susimaišys. Sudėkite trynius ir vėl paplakite. Galiausiai sudėkite miltus ir paprastai pamaišykite, kol miltų nebebus matyti, tik nepermaišykite.

4. 2/3 tešlos sudėkite į apvalią sviestu išteptą kepimo skardą nuimamais kraštais ir paspaudami suformuojame pagrindą, nepamiršdami ir kraštų. Likusią tešlą suvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą.

5. Pyrago pagrindą ištepkite uogiene. Jei uogiene sunkiai tepasi, šiek tiek ją pašildykite ant mažos ugnies.

6. Tešlos likutį išimkite iš šaldytuvo, iškočiokite ir supjaustykite į juosteles, kurias kryžiuokite ant pyrago viršaus.

7. Pyragą 20 minučių dėkite į šaldytuvą. Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių.

8. Išėmę iš šaldytuvo, kepkite 45 – 55 min. Prieš patiekiant apibarstykite cukraus pudra.

Šis pyragas tikrai pirmauja iš kol kas visų mano bloge esančių pyragų receptų. Man labai patiko tešla, kuri yra gana trapi, labai primena sausainių tešlą. Be to šis pyragas ne tik skanus, bet ir labai gražus. 

Nemažai padidėjo mano užrašų knygelės apimtis po pažinties su Austrijos virtuve. Ten dar yra neišmėgintas Zacherio torto receptas, štrudelio su obuoliais, naminių makaronų idarytų sūriu, o taip pat kelių rūšių saldžių ir nesaldžių virtinukų receptai. Kada nors jiems tikrai ateis eilė. O šiam kartui tiek. Beje, skaniausiu šiandien tituluoju Linco pyragą. Dėl milijono skanių priežasčių. 

nformaciją ir receptus radau:čia , čia , čia , čia , čia , čia , čia .