Libanietiški pietūs gamtoje

Vasarą namuose būti nesinori. Visai. Norisi keliauti, leisti laiką gamtoje... Vieną savaitgalį ir mes iškeliavome. Netoli, iki stovyklavietės šalia Šernų kaimo. Kita vertus mūsų gastronominė kelionė buvo kur kas tolimesnė, net iki Libano.

Taip jau nutiko, kad mano draugė Siga, kelis metus gyveno Libane. Vieno mūsų ilgo pokalbio, prie vyno butelio, rezultatas - idėja paruošti libanietiškus pietus gamtoje. Velniškai gera idėja sakyčiau. 

Siga ir Tomas (jos vyras, kuris beje irgi puikus kulinaras, bei žino daug gerų vietelių kur skaniai pavalgyti, nors čia jau kita tema) gamino šviežių agurkų užkandėlę, mėsos iešmelius, keptas bulvytes ir tabbouleh salotas.

Vos spėjome iškrauti daiktus, Siga pasiūlė pasigaminti šviežių agurkų užkandėlę. Pirmiausia nulupome agurkėlius, tada kiekvieną supjaustėme į 4 dalis, apibarstėme druska ir gausiai užpylėme citrinos sultimis. Elementaru, gaivu ir kažkas naujo. Beje taip pat galite paruošti ir morkas. Libano kavinėse tokios agurkų ir/ar morkų lazdelės patiekiamos plastikiniuose puodeliuose, maždaug iki pusės apsemtos citrinų sultimis.

Užbėgdama už akių prisipažinsiu, nors viskas buvo skanu, mano didžiausias atradimas - tabbouleh salotos. Jei tingite viską pjaustyti gamtoje, o tai normalu, nes ir taip joje yra ką veikti, daržoves ir žalumynus susmulkinkite namuose. Salotoms reikia labai labai labai smulkiai supjaustyti 7 ryšelius petražolių (Siga sakė močiutės turguje kreivai į ją žiūri, kai tiek perka vienu kartu), saujelę šviežių mėtų, 2 didelius pomidorus ir 2 svogūnus. Dar vienas salotoms reikalingas ingredientas yra smulkios bulgur kruopos. Jų reikės 6 kupinų šaukštų. Bulgur reikia dėti prieš pat valgant salotas, kad jos tik šiek tiek pabrinktų nuo skysčio salotose, bet vis dar jaustųsi grūdas. Šių smulkučių kruopų virti nereikia. Galiausiai užpilame salotas alyvuogių aliejumi ir citrinų sultimis (jų negailime), bei pagardiname druska. Įdomu tai, kad libanietiškos tabbouleh skiriasi nuo ruošiamų kitose šalyse tuo, kad joms gaminti sunaudojama daugiau petražolių, nei kruopų.

Didžiausia pietų avantiūra buvo iškepti aliejuje bulvytes, neturint viryklės. Pasirodo tai visai paprasta. Ant kepsninės uždėjome groteles, o ant jų daug gyvenimo mačiusį puodelį, kuriame įkaitinome aliejų ir iškepėme nevienodomis juostelėmis supjaustytas bulves. Prieš kepant bulvytes reikėtų pusvalandį palaikyti šaltame vandenyje pagardintame druska ir cukrumi.

Šalia burbuliuojančių bulvyčių kepė jautienos iešmeliai. Tomas maltą jautieną sumaišė su smulkiai kapotomis petražolėmis, pagardino druska ir kuminu. Galiausiai sumovė ant iešmelių ir kepė tarp grotelių.

Dar reikės arabiškos duonos, kurios būna didesniuose prekybos centruose, nors galima išsikepti ir patiems. Valgoma ne šakutėmis, o arabiška duona kabinant salotas, bulvytes ir laužiant nuo iešmelio mėsą.

O paskui... gėrėme vyną ir planavome sekančią išvyką. Gal jau šį savaitgalį?

Dar kartą ačiū Sigai, Tomui ir visiems kitiems, buvusiems kartu, už nuostabius pietus. Tikiuosi šis įrašas įkvėps ir jus išmėginti ką nors naujo ir ne visai tradicinio. Linkiu gražaus ilgojo Joninių savaitgalio ir atradimų be kurių gyvenimas nebūtų toks gražus. Iki greit.